J.Vilemas: naujų atominių elektrinių savikaina yra labai aukšta

www.DELFI.lt
2010 rugpjūčio mėn. 26 d.

Naujų elektros gamintojų, taip pat ir atominių elektrinių, energijos savikaina yra labai aukšta, todėl be valstybės paramos pigios elektros jos negali gaminti, sako Lietuvos energetikos instituto vadovas akademikas Jurgis Vilemas.
Jo teigimu, naujausiame sandoryje Turkija įsipareigojo atominę elektrinę pastatysiančiai Rusijos bendrovei penkiolika metų garantuoti 13 euro centų (apie 0,45 Lt) už kWh elektros supirkimo tarifą. Vilniuje vykstančioje energetikos konferencijoje dalyvavęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kol kas nesiima spręsti, už kiek elektrą Lietuvai pardavinėtų planuojama statyti naujoji atominė elektrinė.
J. Vilemo duomenimis, šiuo metu maždaug 80 proc. Europoje eksploatuojamų elektrinių jau yra atsipirkusios, todėl naujiems gamintojams yra sunku ateiti į rinką ir konkuruoti su jais.
„Mes esame įpratę prie tų laikų, kai elektra gaminta senosiose elektrinėse, taip pat ir Ignalinos atominėje elektrinėje, kurioje energijos savikaina dėl istorinių priežasčių buvo tik eksploatacinės išlaidos ir pirminės energijos kaina. (…) Ne tik pas mus, bet ir visur yra labai sunku įeiti į rinką su nauju generavimo šaltiniu. Juk jeigu pastatai naują (elektrinę – DELFI), reikia įskaičiuoti kapitalinę investiciją, jos atsipirkimą, savikaina išeina gerokai aukštesnė. Išeina taip, kad realiomis sąlygomis šiuo metu beveik visiems energijos šaltiniams, išskyrus kombinuoto ciklo elektrines, jei turi nebrangias dujas, neįmanoma konkuruoti rinkoje be vienokios ar kitokios paramos: privalomo supirkimo ar subsidijos iš valstybės“, – sakė jis.
Mokslininko teigimu, tai lemia ir tai, kad šiuo metu Europoje beveik nestatoma naujų atominių elektrinių.
„Kodėl Europoje šiuo metu beveik nestatoma atominių elektrinių? Labiausiai dėl tos priežasties, kad naujų atominių elektrinių savikaina yra labai aukšta, kadangi investicijos labai didelės, turi praeiti labai ilgas atsipirkimo laikas. Tada sunkoka surasti tokį investuotoją. Todėl tas procesas Lietuvoje irgi užsitęsęs, taip yra visur“, – sakė J. Vilemas.
Jo teigimu, dabartinė užduotis yra rasti balansą tarp investuotojų, valstybės paramos, esamos įrangos panaudojimo, kad maksimaliai atpigtų naujosios jėgainės gaminamos elektros savikaina.
Neseniai Turkija ir Rusija pasirašė kontraktą, pagal kurį Rusijos bendrovė Turkijoje stato dviejų blokų atominę elektrinę. Anot akademiko, kontrakte numatyta sąlyga, kad Turkija 15 metų garantuos 13 euro centų (apie 0,45 Lt) už kilovatvalandę elektros supirkimo tarifą.
A. Sekmoko teigimu, jeigu investuotojai sutiktų, kad atsipirkimas truktų visą jėgainės gyvavimo laikotarpį, tuomet galima būtų užtikrinti „pakankamai neaukštą tarifą“, tačiau esą dažnai investuotojai nori greitesnio atsipirkimo.
„Iš tikrųjų, realiame gyvenime mes kalbame apie du laikotarpius, vienas yra, kai investuotojai siekia atgauti investiciją ir tas laikotarpis gali būti nustatytas vienoks arba kitoks, antras laikotarpis yra, kai lieka tik eksploatavimo sąnaudos, kurių palyginti yra nedaug“, – apie jėgainės gyvavimą ir kainų skirtumus kalbėjo ministras.
Pavyzdžiu jis pateikė JAV, kur po investicijos atsipirkimo atominės elektrinės veiklos sąnaudos sudaro iki 2 euro centų (apie 7 lietuviškus centrus) už kilovatvalandę.
Jo teigimu, pagal Europos Sąjungos teisės aktus elektros garantuojamas supirkimas tam tikru tarifu galimas tik ribotą laiką – ilgiausias laikotarpis yra 15 metų.
Anot A. Sekmoko, galimi naujos jėgainės elektros supirkimo tarifai turėtų paaiškėti pasirinkus strateginį investuotoją.
„Kol kas apie tai kalbėti dar yra tikrai anksti, ta tema bus jau pasirinkus strateginį investuotoją, žinoma, vienas iš svarbių kriterijų bus bendra pasiūlymo ekonominė pusė“, – sakė jis.
Rugsėjį esą ketinama galimų investuotojų prašyti įpareigojančių pasiūlymų, o metų pabaigoje tikimasi turėti strateginį investuotoją.
DELFI primena, kad Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis pasikvietusi privatų investuotoją tikisi 2018 m. turėti naują atominę elektrinę. Kol kas neatskleidžiama, kokios tarptautinės bendrovės susidomėjo tokia galimybe.
Rugpjūčio 25-28 d. Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Energetikos ekonomika, politika ir tiekimo saugumas: išgyvenimas globalios krizės sąlygomis“ dalyvauja daugiau nei 300 ekspertų iš viso pasaulio. Jos metu ketinama aptarti energetikos sektoriaus aktualijas, susijusias su pastarųjų metų dramatiškais pokyčiais energetikoje ir ekonomikoje.

Estijos vyriausybė ruošiasi svarstyti atominės energetikos įstatymą

 Talinas, rugpjūčio 26 d. (BNS). Estijos ekonomikos ministerijos rengiamas atominės energetikos įstatymo projektas artimiausiais mėnesiais bus pateiktas ministrų kabinetui svarstyti, pranešė ekonomikos ministras Juhanas Partsas.
 Ministro žodžiais, sudėtingiausia tinkamai paruošti įstatymo nuostatas dėl planavimo logikos, technologijų lygio, branduolinių atliekų ilgalaikio saugojimo, finansinių perspektyvų ir investicijų politikos.
 ”Visa tai apsvarsčius vyriausybei, galima bus projektą užbaigti”, – sakė ministras.
 Atominės energetikos įstatymas reglamentuos branduolinės jėgainės statybos planavimą ir terminus, reikalavimus elektrinei.

A.Merkel pritaria atominių elektrinių eksploatavimo terminų pratęsimui

www.DELFI.lt
2010 rugpjūčio mėn. 30 d.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sutinka pratęsti atominių elektrinių eksploatavimo terminą praneša dw-world.de. Didžiausias prioritetas kanclerei vis dar išlieka saugumas, o energetikos koncernai per tą laiką turi pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisakė už atominių elektrinių eksploatavimo termino pratęsimą 10–15 metų. „10–15 metų – tai pateisinama“, – pasakė Vokietijos vyriausybės vadovė sekmadienį, rugpjūčio 29 d. visuomeninio transliuotojo ARD eteryje.
Prieš tai buvo atlikta Vokietijos atominių elektrinių patikimumo ekspertizė, kuri parodė, kad tik tuo atveju, jei atominė energetika bus išsaugota šiam laikotarpiui, pavyks užtikrinti nenutrūkstamą ūkio ir gyventojų aprūpinimą elektros energija, užkirsti kelią staigiam jos pabrangimui ir išspręsti klausimus dėl į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio kiekio. Per šį laikotarpį galima pasiekti ir būtino alternatyvios elektros energetikos augimo.
DPA agentūros duomenimis, energetikos koncernai palankiai vertina eksploatavimo terminų pratęsimą.

Svarbiausias tikslas – saugumas
A. Merkel teigimu, jos kaip vyriausybės vadovės pareiga yra užtikrinti, kad AE saugumas taptų didžiausių prioritetu. Ji taip pat nurodė, kad būtina rasti teisinį sprendimą, kaip pratęsti AE eksploatavimo terminus be Bundersrato (Aukštųjų parlamento rūmų), kuriame valdančioji koalicija neturi balsų daugumos, patvirtinimo.
A. Merkel priminė, kad energetikos koncernai dabar privalės mokėti mokestį už branduolinį kurą. Be to, pareiškė kanclerė, jie turės prisidėti prie alternatyvios energetikos plėtros. Indėlio forma ir mastai bus nustatyti vėliau, nurodė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Prancūzijos prezidentas palankiai vertina Irano branduolinės jėgainės paleidimą
 Paryžius, rugpjūčio 26 d. (RIA Novosti-ELTA). Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) palankiai įvertino Irano pirmosios branduolinės jėgainės paleidimą.
 Jis pareiškė, kad Prancūzija remia Irano siekį plėtoti branduolinę pramonę taikiems tikslams, tačiau tik tuo atveju, jei šalis paklus tarptautinėms normoms.
 ”Prancūzija palankiai vertina Bušyro branduolinės jėgainės paleidimą, kai kurą elektrinei tiekia Rusija”, – teigė N. Sarkozi.
 Teheranas tvirtina vykdąs taikią branduolinę programą, nors Vakarai įtaria, kad šalies atominė programa vykdoma kariniams tikslams – masinio naikinimo ginklo gamybai. 

IAE katilinę valdys „Visagino energija“

2010-08-27 
Alfa.lt

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) katilinė perduota valstybės įmonei „Visagino energija“. Rugpjūčio 25 d. Vyriausybė pritarė tokiam Energetikos ministerijos teikimui.
Ši katilinė šildo ir IAE, ir Visagino miestą. Iki šiol nemažą dalį išlaidų IAE šildymui tekdavo padengti valstybės lėšomis, nes Europos Komisijai buvo sunku administruoti ir įvertinti išlaidas šilumos gamybai.
Nuo šiol, perdavus katilinę „Visagino energijai“, IAE šildymas bus apmokamas tik iš IAE eksploatacijos nutraukimui skirtų lėšų.
Šis Vyriausybės nutarimas padės sutaupyti valstybės lėšų ir atskirs nuo IAE šalutines veiklas, šiuo atveju – šildymą.

Egiptas pasirinko planuojamos atominės elektrinės statybvietę

2010-08-25
BNS

Egiptas trečiadienį paskelbė statysiantis planuojamą atominę elektrinę el-Daboje, Viduržemio jūros pakrantėje.
Prezidentas Hosnis Mubarakas nusprendė, kad reaktorius bus pastatytas el-Daboje, Viduržemio jūros pakrantėje į vakarus nuo Aleksandrijos uosto, pareiškė prezidento atstovas spaudai Suleimanas Awadas (Suleimanas Avadas), kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra MENA.
Pasak atstovo, susitikimas, kuriame priimtas sprendimas dėl statybvietės, „buvo ypač svarbus, jis žymi svarbų etapą siekiant įgyvendinti strateginę programą, pagal kurią bus užtikrintas energijos tiekimas ir atominės energijos naudojimas taikiais tikslais“.
Pasak energetikos ministerijos atstovo spaudai, vyriausybė tikisi, kad atominė elektrinė bus prijungta prie nacionalinio elektros energijos tinklo 2019 metais.
„Tikimės, ji pradės veikti 2019 metais“, – pareiškė Akthamas Abu el-Ela (Aktamas Abu el-Ela). „… Tai bus stabilus energijos šaltinis.“
Energetikos ministras Hassanas Younis (Hasanas Jounis) anksčiau sakė, kad pastatyti 1 tūkst. MW atominę elektrinę kainuos apie 4 mlrd. JAV dolerių (3,1 mlrd. eurų).
Egiptą šiuo klausimu jau konsultuoja keletas užsienio įmonės, įskaitant Prancūzijos atominių reaktorių gamintoją „Areva“ ir JAV milžinę „Westinghouse Electric“.

BALTIJOS VALSTYBIŲ EKONOMIKA
1. Krizė Baltijos šalyse silpsta, bet laukia sunkus kelias – TVF
 Ekonominė krizė Baltijos šalyse, kurias pernai ištiko didžiausia recesija Europos Sąjungoje, jau silpsta ir regiono plėtros perspektyvos gerėja, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
 Kaip greitai augs ekonomika, priklausys nuo to, kaip sparčiai šioms šalims, kurias dar slegia skausmingos fiskalinės korekcijos poveikis, pavyks plėtoti savo eksporto sektorius ir didinti konkurencingumą, mano TVF vyresnysis reziduojantis atstovas Vidurio ir Rytų Europai Markas Allenas (Markas Alenas).
 Baltijos šalys labai skaudžiai nukentėjo nuo finansų krizės padarinių, o regione veikiantys Šiaurės šalių bankai, įskaitant “Swedbank” ir SEB, patyrė didelius nuostolius.
 ”Baltijos šalys atlaikė sunkiausią etapą … blogiau jau nebus. Augimo perspektyvos priklausys nuo to, kaip šioms šalims seksis taikyti labiau į eksportą orientuotą modelį”, – teigė M. Allenas Baltijos susijungimų bei įsigijimų ir privataus kapitalo forume. Anot jo, ateityje laukia daug sunkumų, nes namų ūkių padėtį slegia nedarbas ir finansiniai įsiskolinimai, problemų turi ir verslo sektorius. “Čia vyksta tolesnė fiskalinė korekcija ir truks bankų kapitalo”, – mano M. Allenas. Jo nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pasirūpinti, kad darbo užmokestis neaugtų sparčiau už produktyvumą, kad verslas nebūtų apkrautas pernelyg didele mokesčių našta, kad valstybės finansai būtų griežtai kontroliuojami ir kainos vietos rinkoje neaugtų sparčiau negu užsienyje. (“Reuters”-BNS, 2010-08-27).
2. Lietuvos ir Estijos ekonomikos atsigaus šiemet, pagreitį įgaus 2011-2012 metais – “Nordea” analitikai
 Lietuvos ir Estijos ekonomikos atsigaus jau šiemet, o šalių ūkio augimas pagreitį turėtų įgauti 2011-2012 metais, prognozuoja didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės “Nordea” analitikai.
 ”Šiais metais matysime palyginti silpną augimą, tačiau kitus kelerius metus matysime augimą su pagreičiu”, – pirmadienį sakė “Nordea Markets” analitikė Annika Lindbladt (Anika Lindblad), Vilniuje pristatydama atnaujintas “Nordea” prognozes Baltijos šalims.
 Anot jos, Lietuvai svarbiausiais klausimais išlieka “merdinčios” darbo rinkos atgaivinimas ir skolinimasis tarptautinėje rinkoje už priimtiną kainą. Pasak jos, stabili valstybės finansų padėtis yra būtina, norint išlaikyti “priimtinus” skolinimosi kaštus tarptautinėse rinkose. Vidutiniu laikotarpiu, anot “Nordea Markets” analitikės, “vienu pagrindinių iššūkių” bus ir nedarbo lygio sumažinimas.
 A.Lindbadt pastebėjo, jog visose Baltijos šalyse ekonomikas į viršų kelia “labai greitai augantis” eksportas, žymiai padidėję Lietuvos įmonių pardavimai augančioje Rusijos rinkoje.
 ”Tačiau vien eksportas negali garantuoti tvaraus augimo, mes vis tiek turime sulaukti vidaus vartojimo atsigavimo”, – tvirtino A.Lindbladt. Nors vartojimas išlieka susitraukęs, tačiau vartotojų lūkesčiai, pastebėjo analitikė, po truputį gerėja. Kitąmet atsigaunantis vartojimas, anot A.Lindbladt, turėtų paskatinti ekonomikos augimą.
 Naujausioje “Nordea” ekonomikos apžvalgoje “Economic Outlook” prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet augs 0,9 proc., 2011 metais – 3,2 proc., o 2012 metais – 4 procentais. Estijai prognozuojamas atitinkamai 1,8 proc., 4,2 proc. ir 4,5 proc. ekonomikos augimas.
 Latvijos ekonomika, “Nordea” analitikų vertinimu, šiemet dar turėtų susitraukti 1,8 proc., o 2011 ir 2012 metais Latvijai prognozuojamas atitinkamai 3 proc. ir 4,3 proc. BVP augimas.  (BNS, 2010-08-30).
3. Lietuvos BVP pirmąjį pusmetį sumažėjo 0,7 proc., antrąjį ketvirtį – išaugo 1,3 proc.
 Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 0,7 proc. ir to meto kainomis siekė 45,055 mlrd. litų.
 Antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009 metų balandžio-birželio mėnesiais, Lietuvos ekonomika padidėjo 1,3 proc., o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu – 6,9 proc. iki 24,527 mlrd. litų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.
 Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrąjį šių metų ketvirtį BVP, palyginti su 2009-ųjų antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc, o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu – 3,2 procento. (BNS, 2010-08-27).
4. Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje – 18,3 proc.
 Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 18,3 proc., arba 1,3 karto didesnis nei pernai balandį-birželį, rodo išankstiniai Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.
  Per ketvirtį – balandį-birželį, palyginti su pirmuoju 2010 ketvirčiu, nedarbo lygis šalyje išaugo 0,2 procentinio punkto.
  Mieste nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 16,9 proc., kaime – 22 procentus. Jaunimo (15-24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šiemet balandį-birželį buvo 37,1 procento. Per ketvirtį jaunų žmonių nedarbo lygis padidėjo 1,2 procentinio punkto, per metus – 1,3 karto.
  Tyrimas rodo, kad antrąjį ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais. Per metus bedarbių skaičius išaugo 74,1 tūkst. (1,3 karto). Antrąjį ketvirtį 40,4 proc. visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, ieškantys darbo vienerius metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį siekė 120,2 tūkst. – 20,7 proc. (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrąjį 2009-ųjų ketvirtį.  (BNS, ELTA, 2010-08-24).
5. Estijos ekonomika šiemet augs 2 proc., – Finansų ministerija
 Estijos 2010-ųjų bendrasis vidaus produktas bus 2,0 proc. didesnis nei praėjusių metų, teigiama Finansų ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime.
  Ankstesnėje, pavasarį skelbtoje prognozėje prognozuotas ekonomikos augimas 1,0 procentu. Kitąmet prognozuojamas 3,6 proc. augimas.
  Atnaujintos infliacijos prognozės: 2,6 proc. šiemet ir 2,5 proc. ateinančiais metais.
  Šiais metais tikėtinas 17,5 proc. nedarbo lygis. (BNS, 2010-08-25).
6. Atlyginimai Estijoje toliau pamažu didės, – ekspertai
 Nuosaikus atlyginimų augimas Estijoje artimiausiais ketvirčiais tęsis, tvirtina Finansų ministerijos ir komercinio banko “Swedbank” ekspertai Anot “Swedbank” analitikės Maris Lauri, atlyginimų dinamikos kreivės pakrypimo aukštyn antrąjį šių metų ketvirtį buvo tikėtasi, nes užfiksuotas nedidelis ekonomikos augimas. “Darbo krūvis darbuotojams pasiekė piką, Viskam yra ribos – žmonės negali nuolat dirbti ties galimybių riba. Darbdaviai priversti kurti naujas darbo vietas, atlyginimai neišvengiamai didės”, – pabrėžė “Swedbank” analitikė.
 Finansų ministerijos vertinimais, vidutinio atlyginimo šalyje prieaugis antrąjį šių metų ketvirtį pranoko lūkesčius, jį nulėmė pirmiausia darbo užmokesčių didinimas į eksportą orientuotose įmonėse. Nuosaikų atlyginimų augimą skatina ekonomikos atsigavimas – didėjantys užsakymai ir gerėjantys lūkesčiai, pažymima ministerijos pranešime.
 Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas šalyje antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,2 procento. Vidutinio darbo užmokesčio Estijoje metinis prieaugis balandžio-birželio mėnesiais užfiksuotas po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio. (BNS, 2010-08-30).
7. Latvijos finansinė padėtis – kiek geresnė nei tikėtasi, – premjeras
 Latvijos dabartinė finansinė padėtis – šiek tiek geresnė nei prognozuota, žiniasklaidos atstovams paaiškino premjeras Valdis Dombrovskis.
  Jis priminė, jog šių metų valstybės biudžeto įstatyme numatytas 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribinis deficitas. Sausį-liepą deficitas sudarė 2 proc. BVP. Mokesčių surinkta 2 proc. daugiau nei tikėtasi.  “Todėl galima teigti, kad Latvijos finansinė padėtis – kiek geresnė nei tikėtasi. Bet mums dar labai toli Mastrichto sutarties kriterijų vykdymo”, – sakė Latvijos vyriausybės vadovas.
  2010-ųjų Latvijos iždo pajamų planas, palyginti su 2009 metų iždu, sumažintas 4 proc., išlaidos apkarpytos 6,4 procento. (BNS, 2010-08-24).
8. Latvijos ekonomika kitąmet augs 4,5 proc., – ekonomikos ministras
 Latvijos bendrasis vidaus produktas kitąmet bus 4,5 proc. didesnis nei šių metų, pareiškė ekonomikos ministras Artis Kamparas.
 Jis pabrėžė, jog oficiali Ekonomikos ministerijos prognozė yra +3 proc., tačiau dabartinės tendencijos leidžia manyti, kad augimas bus didesnis.
 ”Esu pasirengęs prognozę padidinti iki 4,5-5 proc.”, – sakė A.Kamparas.
 Nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, ekonomikos metinis kritimas antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 3 proc. nuo 6 proc. pirmąjį ketvirtį. (BNS, 2010-08-27).
9. Latvijos eksportas per metus atpigo 8,3 proc., importas – perpus mažiau
 Latvijos eksportuojamų prekių kainos antrąjį šių metų ketvirtį buvo vidutiniškai 8,3 proc. mažesnės nei prieš metus, o importuojamų – sumažėjo vidutiniškai 4,2 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) Latvijos eksportas pabrango 4,2 proc., importas – 2,4 procento.
  2009-aisiais, palyginti su 2008 metais, Latvijos eksportuojamų prekių kainos krito 16,8 proc., importuojamų – 11 procentų. (BNS, 2010-08-26).
10. Latvijoje registruotas nedarbas siekia 15 proc.
 Latvijos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Latvijoje registruotas nedarbas siekia 15 proc., kas sudaro 170 tūkst. 668 bedarbių.
 Kaip naujienų agentūrai LETA teigė Valstybinės darbo inspekcijos direktorė Baiba Paševica, nedarbo lygis toliau palaipsniui krenta. Liepos pabaigoje jis siekė 15,3 proc. (173 tūkst. 301 registruotų bedarbių). B. Paševica taip pat paskelbė, kad yra užregistruotos 3 tūkst. 606 laisvos darbo vietos arba 47 bedarbiai vienai laisvai darbo vietai. Duomenys taip pat parodė, kad žemiausias nedarbo lygis vis dar yra Rygoje (11,1 proc.), po jos eina Ventspilis (11,2 proc.).
 2010 metų gegužės pabaigoje buvo užregistruotas 16,2 proc. nedarbo lygis.  (LETA-ELTA, 2010-08-24).
11. Bedarbio pašalpų Latvijoje liepą išmokėta šeštadaliu mažiau
 Liepą Latvijoje išmokėta beveik 6 mln. latų bedarbio pašalpų – šeštadaliu mažiau nei birželį, pranešė Valstybinė socialinio draudimo agentūra.
  Praėjusį mėnesį bedarbio pašalpas gavo 56,9 tūkst. žmonių – 9,7 proc. mažiau nei mėnesiu anksčiau, vidutiniškai po 104,75 lato (515 litų).
  Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 173,3 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių.
  Per visus šiuos metus Latvijoje planuojama išmokėti 130 mln. latų bedarbio pašalpų – 5 proc. mažiau nei pernai. (BNS, 2010-08-25).
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ EKONOMIKA
12. Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bus atliekamas dažniau – EK atstovas
 Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis galbūt bus atliekamas dažniau negu anksčiau, interviu “Bloomberg Television” pareiškė už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas (Olis Renas).
 Jo nuomone, tai būtina, siekiant paremti pasitikėjimą regiono bankų sistema. Pasak O. Rehno, Europos Sąjungos (ES) vadovybė tariasi, kaip dažnai reikėtų atlikti tokį testavimą.
 ”Kalbėsiu apie tai su finansų ministrais”, – pareiškė pareigūnas. “Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra labai naudinga priemonė, padedanti stiprinti pasitikėjimą sistemos skaidrumu ir analizės kokybiškumu.”
 Paskutinį kartą Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo atliktas liepos pabaigoje. Iš 91 tikrinto banko testavimo neatlaikė tik septyni. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-24).
13. Trichet ragina nedelsti mažinant valstybių skolas
 Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude’as Trichet (Žanas Klodas Trišė) įspėja, kad delsti mažinti valstybių ir įmonių skolas yra “labai pavojinga”.
 Tokios priemonės būtinas ne vien dėl to, kad recesijos laikotarpis jau baigėsi. Jos yra “svarbi patvaraus ir ilgalaikio pakilimo prielaida”, pareiškė jis per JAV vykusį tarptautinį mokslinį simpoziumą, kuriame taip pat dalyvavo JAV centrinio banko vadovas Benas Bernankė ir Japonijos centrinio banko vadovas Masakis Shirakawa (Masakis Širakava).
 J.C.Trichet ir vėl paragino kuo skubiau sugriežtinti pinigų politiką ir nesiimti naujų skatinamųjų ekonominių priemonių. Tuo tarpu JAV pinigų valdžia laikosi priešingos nuomonės.
 ECB vadovas pažymėjo, jog kai kurie ekspertai siūlo kol kas atidėti su finansų disbalansu susijusius klausimus ir išspręsti trumpalaikes problemas bei taip paremti ekonomikos augimą. “Manau, kad laikytis tokio požiūrio yra pavojinga”, – pareiškė J.C.Trichet ir priminė apie neigiamą krizės plėtros Japonijoje XX a. 10-ąjį dešimtmetį patirtį. (“Interfax”-BNS, 2010-08-30).
14. Bendras pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas rugpjūtį užkopė aukščiausiai nuo 2008 metų kovo
 Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), rugpjūtį užkopė iki 101,8 punkto – aukščiausiai nuo 2008 metų kovo mėnesio.
 Liepą, patikslintais duomenimis, šis rodiklis sudarė 101,1 punkto, o ne 101,3 punkto, kaip skelbta pirmiau.
 Analitikai spėjo, kad indeksas paskutinį vasaros mėnesį paūgės iki 101,6 punkto.
 Pasak ekspertų, pasitikėjimą sustiprino žinia, kad antrąjį ketvirtį euro zonos ūkis augo sparčiausiai per ketverius metus. Tačiau analitikai mano, kad ateinančiais mėnesiais pasitikėjimas gali nusilpti, nes pasaulio ūkio atsigavimas lėtėja, o Europos valstybių vyriausybės tebemažina išlaidas. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-30).
15. ES ekonomikai vėl gresia nuosmukis – Nobelio ekonomikos premijos laureatas
 Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms karpant išlaidas biudžeto deficitui sumažinti, bloko ekonomiką gali vėl ištikti nuosmukis, įspėja garsus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas (Džozefas Stiglicas).
 ”Karpyti labai pelningas investicijas vien tik tam, kad geriau atrodytų bendras kovos su deficitu vaizdas, yra kvaila”, – pareiškė jis.
 ”Euro zonos šalys yra sutelkusios dėmesį į dirbtinį 3 proc. [BVP] deficito rodiklį, kuris nėra realiai pagrįstas, ir dėl to joms gresia naujos recesijos pavojus”, – pridūrė ekonomistas. (K2K-BNS, 2010-08-24).
16. “Moody’s” grasina sumažinti reitingą visai ES
 Tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s Investors Service” skelbia, kad Europos ekonomikos augimo tempo lėtėjimas gali paskatinti agentūrą sumažinti visų Europos šalių skolinimosi reitingus, rašo JAV laikraštis “The Wall Street Journal”.
 Pagrindinė tokio sprendimo priežastis būtų mažėjančios kiekvienos Europos valstybės galimybės niveliuoti papildomas visos sistemos rizikas.
 Agentūros analitikai taip pat pažymi, kad fiskalinė ir ekonominė pertvarka, būtina norint stabilizuoti valstybių skolų padėtį, vyks skausmingai kiekvienoje Europos šalyje. Anot “Moody’s”, tarp rizikos veiksnių, kurie gali lemti Europos valstybių skolinimosi reitingų sumažinimą, įvardijamos paskolų-finansų sistemos problemos, būtinybė ateinančius kelis metus ir toliau vykdyti griežtą fiskalinę politiką, o taip pat ūkio augimo problemos.
 ”Moody’s” ketina akylai stebėti padėtį ir vertinti Europos šalių ekonominės plėtros tempus.  (ELTA, 2010-08-24).
17. Lenkijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo sparčiau, negu prognozuota
 Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, padidėjo 3,5 proc., nors analitikai spėjo, kad prieaugis sieks vidutiniškai 3,2 procento.
 Pirmąjį ketvirtį metinis Lenkijos ūkio prieaugis sudarė 3 procentus.
 Antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies BVP paūgėjo 1,2 proc., pranešė centrinė statistikos tarnyba (GUS). Vidaus paklausa balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc., statybos apimtys išaugo 3,5 proc., o investicijos šoktelėjo 12.9 procento.
 GUS paskelbtais išankstiniais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP metinis prieaugis, apskaičiuotas išlyginus pagal sezoną, sudarė 3,8 proc., o ketvirčio prieaugis šiais skaičiavimais sudarė 1,1 procento.
 Lenkija vienintelė iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių 2009 metais išvengė nuosmukio. (AFP-”Interfax”-BNS, 2010-08-30).
18. Danijos ūkio plėtra antrąjį ketvirtį pranoko lūkesčius
 Danijos ūkio plėtra antrąjį ketvirtį pranoko lūkesčius.
 Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) paūgėjo 1 proc., o metinis prieaugis balandžio- birželio mėnesiais sudarė 2,8 proc., pranešė šalies statistikos tarnyba.
 Pirmąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, Danijos ūkis smuktelėjo 0,2 procento. Analitikai prognozavo, kad šalies BVP ketvirčio prieaugis balandžio-birželio mėnesiais sieks 0,4 proc., o metinis prieaugis neviršys 1,7 procento. Balandžio-birželio mėnesiais Danijos ūkis augo ketvirtą ketvirtį iš eilės. (AFP-BNS, 2010-08-30).
19. Vokietijos vyriausybė priėmė įstatymo projektą apmokestinti bankus
 Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, reguliuojančiam Vokietijos bankų veiklą. Pagrindinis projekto tikslas yra užkirsti kelią 2008-2009 metų situacijai, kai valstybei teko bankams skirti milijardus eurų siekiant išgelbėti juos nuo bankroto, praneša “Tagesschau”.
 Bankų reorganizacijos įstatymas numato įvesti mokestį, kurį turės mokėti visi Vokietijos bankai. Gautos lėšos bus kaupiamos specialiame antikriziniame fonde, kurio išmokos būtinybės atveju bus skirtos ant bankroto slenksčio atsidūrusiems bankams.
 Kaip pažymi agentūra AFP, mokesčio dydis kiekvienu atveju bus nustatomas atskirai. Jis priklausys nuo banko dydžio, o taip pat ir nuo to, kokio rizikos lygio yra banko atliekamos finansinės operacijos. Bendras metinis mokesti į antikrizinį fondą, kai kuriais duomenimis, turės būti 1,2-1,3 mlrd. eurų.
 Be to, įstatymo projektas valstybei būtinybės atveju suteikia teisę skaidyti, į savo kontrolę paimti ir sanuoti banką. Banko sanavimas būtų finansuojamas iš antikrizinio fondo. (ELTA, AFP-BNS,  2010-08-26).
20. Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas pirmąjį pusmetį padidėjo du kartus
 Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, padidėjo du kartus.
 Didžiausio Europos ūkio valdžios sektoriaus deficitas išaugo nuo 18,7 mlrd. eurų pirmąjį 2009 metų pusmetį iki 42,8 mlrd. eurų (54 mlrd. JAV dolerių), pranešė statistikos tarnyba “Destatis”.
 Pirmojo pusmečio deficitas pastoviosiomis kainomis atitiko 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). “Centrinės, žemių ir vietos valdžios biudžetuose, taip pat socialinės apsaugos fonduose dabar jau aiškiai matyti ekonomikos ir finansų krizės bei vyriausybės priemonių, kurių imtasi ekonomikai ir finansų rinkoms paremti, poveikis”, – pareiškė “Destatis”. Vokietija planuojama sumažinti biudžeto deficitą iki ne daugiau kaip 3 proc. BVP iki 2012 metų. (AFP-BNS, 2010-08-24).
21. “Standard & Poor’s” pablogino Airijos ilgalaikį kredito reitingą
  Tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s”, atsižvelgusi į numatomą išlaidų finansų sektoriui paremti padidėjimą, pablogino ilgalaikį Airijos kredito reitingą nuo “AA” iki “AA-”. Reitingas “AA-” Airijai yra žemiausias nuo 1995 metų.
  Reitingo prognozė neigiama, o tai reiškia, kad reitingas gali būti dar pablogintas, jeigu padidėtų su bankų sistemos parama susijusi biudžeto našta arba pasireikštų kitokie ekonomikai nepalankūs veiksniai.
  Trumpalaikis Airijos reitingas nepakeistas (“A1+”), o jo prognozė taip pat yra neigiama. Pasak “Standard & Poor’s” atstovų, “reitingo pabloginimas atspindi mūsų nuomonę, kad biudžeto išlaidų Airijos finansų sektoriui paremti augimas dar labiau sumažins fiskalinį vyriausybės lankstumą vidutinės trukmės laikotarpiu”.
  Agentūros vertinimais, Airijos išlaidos bankų sistemos rekapitalizacijai sieks 50 mlrd. eurų, o ne 35 mlrd. eurų, kaip manyta anksčiau. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-25).
22. Ispanijos BVP antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,2 proc. – galutiniai duomenys
 Ispanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, galutiniais skaičiavimais, paūgėjo 0,2 procento.
  Pirmąjį ketvirtį, kai Ispanija pagaliau įveikė recesiją, prieaugis siekė vos 0,1 procento.
  Balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, Ispanijos BVP, galutiniais duomenimis, smuktelėjo 0,1 proc., o ne 0,2 proc., kaip skelbta preliminariai.
  Ispanijos vyriausybės prognozėmis, šiemet šalies ūkis smuks 0,3 proc., o kitąmet tikimasi 1,3 proc. prieaugio. Kitų institucijų ir organizacijų prognozės yra pesimistiškesnės. Pavyzdžiui, Ispanijos centrinis bankas šiems metams pranašauja 0,4 proc. nuosmukį, o 2011 metams – 0,8 proc. prieaugį. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad kitąmet šalies ūkio prieaugis neviršys 0,6 procento. (AFP-BNS, 2010-08-26).
23. Graikijos ūkio nuosmukis mažesnis, negu prognozuota, teigia finansų ministras
  Recesija Graikijoje yra silpnesnė, negu prognozuota, ir nuosmukis šiemet bus mažesnis už oficialiai numatomus 4 proc., teigia šalies finansų ministras.
  Pasak Georgios Papaconstantinou (Georgijaus Papakonstantinu), “jau matyti šviesa tunelio gale”, nors problemų tebėra daug. Kartu ministras dar kartą pakartojo, kad vyriausybė nekelia klausimo dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo.
  Gegužę Graikija gavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) paramą, kuri padėjo šaliai išvengti faktinio bankroto. (AP-BNS, 2010-08-25).
24. Nedarbo lygis Švedijoje liepą smuko iki 8 proc.
 Nedarbo lygis Švedijoje, birželį siekęs 9,5 proc., liepą smuko iki 8 procentų.
  Statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, liepą darbo neturėjo apie 415 tūkst. žmonių. Pasak tarnybos, “bedarbių skaičius ir nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais turėjo tendenciją mažėti ir tai pasireiškė ir liepos mėnesį”.  Palyginti su 2009 metų liepos mėnesiui, nedarbo lygis iš esmės nepasikeitė. Naujausiomis vyriausybės prognozėmis, šiemet vidutinis nedarbo lygis sieks 8,5 proc., o kitąmet vidurkis sumažės iki 8 procentų.
  Nuo pasaulinės finansų krizės smarkiai nukentėjusi Švedijos ekonomika įveikė recesiją antrąjį 2009 metų ketvirtį ir šiuo metu laikoma viena stipriausių Europoje. (AFP-BNS, 2010-08-26).
KITOS NAUJIENOS
25. Japonijos centrinis bankas padidins kreditavimo programos biudžetą ūkiui paremti
 Japonijos centrinis nusprendė padidinti kreditavimo programos biudžetą ir taip paremti ekonomiką bei pristabdyti jenos kurso augimą.
 Kreditavimo programos biudžetas didinamas 10 trln. jenų – nuo 20 trln. (233 mlrd. JAV dolerių) iki 30 trln. jenų, o paskolų, kurios bus išduodamos iš papildomų lėšų, terminas pratęsiamas nuo trijų iki šešių mėnesių, teigiama banko pranešime.
 Ši kreditavimo programa pradėta taikyti pernai gruodį siekiant užkirsti kelią jenos kurso augimui. Ekspertų vertinimais, priemonės, kurių ėmėsi centrinis bankas, yra nepakankamos padėčiai rinkoje pakeisti. Dalis analitikų spėjo, kad bankas padidins obligacijų pirkimo programos biudžetą.
 Tiesioginių intervencijų valiutos rinkoje Japonija nerengė nuo 2004 metų. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-30).
26. Rusijos ekonomika sausį-liepą augo 3,8 proc., liepą – 2,5 proc., – vyriausybė
  Per septynis šių metų mėnesius sukurtas Rusijos bendrasis vidaus produktas – 3,8 proc. didesnis nei prieš metus, pranešė Ekonominės plėtros ministerija, remdamasi išankstiniais vertinimais.
  Liepą ekonomikos metinis prieaugis preliminariai vertinamas tik 2,5 procento.
  Įvertinus sezoniškumo ir darbo dienų įtaką, per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) ekonomika susitraukė 0,3 procento. Pagrindinė nuosmukio priežastis – 0,8 proc. sumenkusi pramonės gamyba.
  Vyriausybės prognozėmis, 2010-aisiais ekonomika augs 4 procentais. (“Interfax”-BNS, 2010-08-25).

1.

Krizė Baltijos šalyse silpsta, bet laukia sunkus kelias – TVF

                      Ryga, rugpjūčio 27 d. (“Reuters”-BNS). Ekonominė krizė Baltijos šalyse, kurias pernai ištiko didžiausia recesija Europos Sąjungoje, jau silpsta ir regiono plėtros perspektyvos gerėja, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

                      Kaip greitai augs ekonomika, priklausys nuo to, kaip sparčiai šioms šalims, kurias dar slegia skausmingos fiskalinės korekcijos poveikis, pavyks plėtoti savo eksporto sektorius ir didinti konkurencingumą, mano TVF vyresnysis reziduojantis atstovas Vidurio ir Rytų Europai Markas Allenas (Markas Alenas).

                      Baltijos šalys labai skaudžiai nukentėjo nuo finansų krizės padarinių, o regione veikiantys Šiaurės šalių bankai, įskaitant “Swedbank” ir SEB, patyrė didelius nuostolius.

                      “Baltijos šalys atlaikė sunkiausią etapą … blogiau jau nebus. Augimo perspektyvos priklausys nuo to, kaip šioms šalims seksis taikyti labiau į eksportą orientuotą modelį”, – teigė M. Allenas Baltijos susijungimų bei įsigijimų ir privataus kapitalo forume.

                      Anot jo, ateityje laukia daug sunkumų, nes namų ūkių padėtį slegia nedarbas ir finansiniai įsiskolinimai, problemų turi ir verslo sektorius.

                      “Čia vyksta tolesnė fiskalinė korekcija ir truks bankų kapitalo”, – mano M. Allenas.

                      Jo nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pasirūpinti, kad darbo užmokestis neaugtų sparčiau už produktyvumą, kad verslas nebūtų apkrautas pernelyg didele mokesčių našta, kad valstybės finansai būtų griežtai kontroliuojami ir kainos vietos rinkoje neaugtų sparčiau negu užsienyje.

                      Kilus recesijai, visos trys Baltijos šalys atsisakė devalvuoti savo valiutą, nors tai būtų padidinę šalių konkurencingumą. Vietoj to jos sumažino darbo užmokestį ir ėmėsi griežto taupymo priemonių.

                      Latvijai taip pat teko prašyti 7,5 mlrd. eurų pagalbos, kurią skyrė TVF ir Europos Komisija (EK).

 

Baltic crisis eased but tough road ahead -IMF

26 August 2010

Reuters News

 (c) 2010 Reuters Limited  

* Baltic states’ prospects better, tied to export growth

* Latvia faces elections on October 2

* New government will have to cut deficit further, IMF says

By Aija Braslina

RIGA, AUG 26 (Reuters) – The economic crisis in the Baltics, which suffered the European Union’s worst recessions last year, is easing and the region’s growth prospects are looking up, the International Monetary Fund said on Thursday.

But the pace of expansion will depend on how quickly the trio of states, which are still feeling the effects of a painful fiscal adjustment, can develop their export sectors and further improve their competitiveness, a senior IMF official said.

The Baltics suffered badly in the aftermath of the financial crisis, leaving Nordic banks like Swedbank and SEB nursing steep losses in the region.

“The Baltic countries have turned the corner… have bottomed out,” Mark Allen, senior IMF resident representative for Central and Eastern Europe, told a conference.

“Growth prospects will depend on how well these countries can shift to a more export-oriented model,” he said at the Baltic mergers and acquisitions and private equity forum.

The future would be challenging as households were in a difficult position due to unemployment and deleveraging and the corporate sector also faced problems.

“There is a further fiscal adjustment going on and there is going to be a shortage of bank capital,” Allen said.

He said Latvia, Estonia and Lithuania should make sure wages do not rise faster than productivity, that business is not taxed excessively, that public finances are kept tight and that prices do not rise faster at home than abroad.

All three nations declined to devalue their currencies in the face of the recession, which would have boosted competitiveness. Instead, they cut wages and spending in austerity packages to achieve the same end.

Latvia also had to take a 7.5 billion euro bailout, led by the International Monetary Fund and the European Commission.

LATVIA ELECTIONS

Under the bailout programme, Latvia has to cut its budget deficit to 3 percent of gross domestic product (GDP) by 2012, mostly by taking new austerity measures.

But the government of Prime Minister Valdis Dombrovskis faces an election on October 2 and the political situation remains tough. Some opposition parties have called for the deal with the IMF to be re-negotiated.

“We think that what has been done here by the current government has been very impressive and we would not like to see that reversed,” Allen told Reuters.

But Latvia needed further action on fiscal policy to bring the deficit down and prevent the debt from growing.

“We are looking forward to working with whatever government results from these elections,” Allen said.

2.

Lietuvos ir Estijos ekonomikos atsigaus šiemet, pagreitį įgaus 2011-2012 metais – “Nordea” analitikai

                      Vilnius, rugpjūčio 30 d. (BNS). Lietuvos ir Estijos ekonomikos atsigaus jau šiemet, o šalių ūkio augimas pagreitį turėtų įgauti 2011-2012 metais, prognozuoja didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės “Nordea” analitikai.

                      “Šiais metais matysime palyginti silpną augimą, tačiau kitus kelerius metus matysime augimą su pagreičiu”, – pirmadienį sakė “Nordea Markets” analitikė Annika Lindbladt (Anika Lindblad), Vilniuje pristatydama atnaujintas “Nordea” prognozes Baltijos šalims.

                      Anot jos, Lietuvai svarbiausiais klausimais išlieka “merdinčios” darbo rinkos atgaivinimas ir skolinimasis tarptautinėje rinkoje už priimtiną kainą.

                      “Lietuvai svarbu tęsti finansų konsolidaciją”, – teigė A.Lindbladt. Pasak jos, stabili valstybės finansų padėtis yra būtina, norint išlaikyti “priimtinus” skolinimosi kaštus tarptautinėse rinkose.

                      Vidutiniu laikotarpiu, anot “Nordea Markets” analitikės, “vienu pagrindinių iššūkių” bus ir nedarbo lygio sumažinimas.

                      A.Lindbadt pastebėjo, jog visose Baltijos šalyse ekonomikas į viršų kelia “labai greitai augantis” eksportas, žymiai padidėję Lietuvos įmonių pardavimai augančioje Rusijos rinkoje.

                      “Tačiau vien eksportas negali garantuoti tvaraus augimo, mes vis tiek turime sulaukti vidaus vartojimo atsigavimo”, – tvirtino A.Lindbladt.

                      Nors vartojimas išlieka susitraukęs, tačiau vartotojų lūkesčiai, pastebėjo analitikė, po truputį gerėja. Kitąmet atsigaunantis vartojimas, anot A.Lindbladt, turėtų paskatinti ekonomikos augimą.

                      “Sakyčiau, to galima tikėtis jau kitų metų pradžioje”, – teigė analitikė.

                      Naujausioje “Nordea” ekonomikos apžvalgoje “Economic Outlook” prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet augs 0,9 proc., 2011 metais – 3,2 proc., o 2012 metais – 4 procentais. Estijai prognozuojamas atitinkamai 1,8 proc., 4,2 proc. ir 4,5 proc. ekonomikos augimas.

                      Tuo tarpu Latvijos ekonomika, “Nordea” analitikų vertinimu, šiemet dar turėtų susitraukti 1,8 proc., o 2011 ir 2012 metais Latvijai prognozuojamas atitinkamai 3 proc. ir 4,3 proc. BVP augimas.

                      “Nordea” analitikai Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina kiek palankiau nei šių metų birželį. Tuomet buvo prognozuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 0,5 proc. o 2011 metais – 3 procentais.

3.

Lietuvos BVP pirmąjį pusmetį sumažėjo 0,7 proc., antrąjį ketvirtį – išaugo 1,3 proc.

                      Vilnius, rugpjūčio 27 d. (BNS). Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 0,7 proc. ir to meto kainomis siekė 45,055 mlrd. litų.

                      Antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009 metų balandžio-birželio mėnesiais, Lietuvos ekonomika padidėjo 1,3 proc., o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu – 6,9 proc. iki 24,527 mlrd. litų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

                      Anksčiau skelbta, kad Lietuvos BVP pirmąjį pusmetį sumažėjo 0,9 proc., antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, – padidėjo 1,1 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – išaugo 6,6 procento.

                      Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrąjį šių metų ketvirtį BVP, palyginti su 2009-ųjų antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc, o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu – 3,2 procento.

                      Anot statistikų, kiek spartesnį nei anksčiau skelbtą BVP augimą lėmė patikslinti pramonės, transporto, statybos ir vidaus prekybos rezultatai.

                      Antrąjį ketvirtį teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis fiksuotas keturiose iš šešių pagrindinių ekonominės veiklos rūšių grupių. Pramonėje buvo sukurta 2,9 proc., paslaugų sektoriuje – 2,4 proc. daugiau pridėtinės vertės nei per tą patį 2009-ųjų laikotarpį.

                      Sparčiai tebemažėjo statyboje sukuriama pridėtinė vertė – ji sumenko 15,3 proc., žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje pridėtinė vertė sumažėjo 0,4 procento.

                      Galutinio vartojimo išlaidos antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 5,7 procento. Namų ūkių vartojimo išlaidos sumažėjo 7,5 proc., o valdžios sektoriaus – išliko tokios pačios.

                      Antrąjį ketvirtį lėčiau – 8,6 proc. – mažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, tuo tarpu ankstesniais ketvirčiais jo smukimas siekdavo 30 ir daugiau procentų. Bendrą nuosmukį švelnino 21,4 proc. išaugusios ūkio subjektų investicijos mašinoms ir įrenginiams įsigyti.

4.

Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje – 18,3 proc., rodo tyrimas

                       Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 18,3 proc., arba 1,3 karto didesnis nei pernai balandį-birželį, rodo išankstiniai Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.

                       Per ketvirtį – balandį-birželį, palyginti su pirmuoju 2010 ketvirčiu, nedarbo lygis šalyje išaugo 0,2 procentinio punkto.

                       Vyrų nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį 2010-ųjų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 22,3 proc., moterų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir buvo 14,4 procento.

                       Mieste nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 16,9 proc., kaime – 22 procentus.

                       Jaunimo (15-24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šiemet balandį-birželį buvo 37,1 procento. Per ketvirtį jaunų žmonių nedarbo lygis padidėjo 1,2 procentinio punkto, per metus – 1,3 karto.

                       Tyrimas rodo, kad antrąjį ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais. Per metus bedarbių skaičius išaugo 74,1 tūkst. (1,3 karto).

                       Antrąjį ketvirtį 40,4 proc. visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, ieškantys darbo vienerius metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį siekė 120,2 tūkst. – 20,7 proc. (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrąjį 2009-ųjų ketvirtį.

                       Pranešime rašoma, jog Darbo biržos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį buvo apie 324,5 tūkst. registruotų bedarbių. Užsiregistravusiųjų darbo biržoje ypač padaugėjo kovo pabaigoje, tai lėmė Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.

                       Anot statistikų, antrąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,328 mln. gyventojų, jų skaičius, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, beveik nepakito (sumažėjo 0,4 tūkst.). Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius sumažėjo paslaugų sferoje – 3,7 tūkst., statyboje – 1,5 tūkst., o padidėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 5,1 tūkstančio.

                       Antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 94,3 tūkst., arba 6,6 procento. Per metus dirbančiųjų skaičius ypač sumažėjo statyboje – 1,5 karto (43,1 tūkst.), pramonėje – 27,3 tūkstančio.

                       15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 56,7 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 0,1, o per metus – 3,6 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 55,5 proc., moterų – 57,9 procento.

                       Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį žemiausias nedarbo lygis buvo Lietuvoje (18,3 proc.), aukščiausias – Latvijoje (19,4 proc.), Estijoje nedarbo lygis sudarė 18,6 procento.

                       Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, nedarbo lygis Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 1,2 ir 1 procentiniu punktu, o Lietuvoje padidėjo 0,2 procentinio punkto.

                       Statistikos departamentas šiemet balandį-birželį apklausė 14,4 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 15 metų amžiaus.

Lietuvoje kas penktas darbingo amžiaus žmogus neturi darbo

                      Vilnius, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje tarp 15-74 m. žmonių išaugo iki 18,3 proc. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, nedarbas padidėjo 0,2 proc.

                      Statistikos departamento duomenimis, mieste nedarbo lygis antrąjį 2010 m. ketvirtį siekė 16,9, kaime – 22 proc. Vyrų nedarbas sumažėjo 0,9 proc. ir buvo 22,4 proc., moterų padidėjo 1,3 proc., iki 14,4 proc.

                      Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, Statistikos departamento duomenys, kitaip nei darbo biržos, yra duomenys apie tikrąjį nedarbo lygį. Nedarbo mažėjimui didžiausią įtaką turi ekonomikos augimas ir tam tikri struktūriniai pokyčiai.

                      “Ekonomika gali augti ir steigiant mažai darbo vietų, bet investuojant daugiau į technologijas, kurios nereikalauja daug darbuotojų, bet kuria daug produkto, tačiau tokiu atveju nedidėja darbo paklausa. Smarkiam nedarbo sumažėjimui reikia, kad gerokai augtų ekonomika – ji turi augti 4-5 proc., kad reikėtų daugiau užimtų žmonių, o augimas 1-2 proc., kokio dabar galime tikėtis, gali naujų žmonių ir nepareikalauti”, – Eltai komentavo R. Lazutka.

                      Pernai antrąjį ketvirtį nedarbas buvo 13,8 proc.

                      R. Lazutkos nuomone, nedarbo lygį gali stipriai paveikti ir emigracija.

                      “Kitas reiškinys, kuris, matyt, stipriai veiks nedarbą, tai emigracija: kuo didesnė nedirbančių žmonių emigracija, tuo labiau nedarbas mažėja. Net jeigu dirbantis išvažiuoja, jis užleidžia savo darbo vietą. Kuo mažesnė darbuotojų pasiūla, tuo mažesnis nedarbas”, – sakė R. Lazutka.

                      Dabar darbo biržoje registruotų bedarbių yra 324,5 tūkstančio, tai 74 tūkstančiais daugiau nei pernai antrąjį ketvirtį.

                      Antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1 mln. 328 tūkst. gyventojų. Užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 94,3 tūkst., arba 6,6 proc., daugiausiai statyboje – 43,1 tūkst., ir pramonėje – 27,3 tūkst.

                      Užsiregistravusiųjų darbo biržoje ypač pradėjo daugėti 2010 m. kovo pabaigoje. Statistikos departamento teigimu, tai lėmė Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.

                      R. Lazutkos nuomone, siekdama padidinti užimtumą Vyriausybė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas verslui.

                      “Vyriausybė turėtų siekti, kad būtų daugiau investuojama, kad daugiau įmonių atsidarytų, kad plėstųsi tos, kurios veikia. Reikia, kad nebūtų įsigalėjusios monopolijos ir oligopolijos, ir tai nebūtinai didelės įmonės”, – teigė R. Lazutka.

                      Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį aukščiausias nedarbo lygis buvo Latvijoje – 19,4 proc., Estijoje nedarbo lygis sudarė 18,6 proc., žemiausias – Lietuvoje -18,3 proc. Latvijoje nedarbas sumažėjo 1 proc., Estijoje – 1,2 proc. 

5.

Estijos ekonomika šiemet augs 2 proc., – Finansų ministerija

                       Talinas, rugpjūčio 25 d. (BNS). Estijos 2010-ųjų bendrasis vidaus produktas bus 2,0 proc. didesnis nei praėjusių metų, teigiama Finansų ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime.

                       Ankstesnėje, pavasarį skelbtoje prognozėje prognozuotas ekonomikos augimas 1,0 procentu.

                       Kitąmet prognozuojamas 3,6 proc. augimas.

                       Atnaujintos infliacijos prognozės: 2,6 proc. šiemet ir 2,5 proc. ateinančiais metais.

                       Šiais metais tikėtinas 17,5 proc. nedarbo lygis.

6.

Atlyginimai Estijoje toliau pamažu didės, – ekspertai

                      Talinas, rugpjūčio 30 d. (BNS). Nuosaikus atlyginimų augimas Estijoje artimiausiais ketvirčiais tęsis, tvirtina Finansų ministerijos ir komercinio banko “Swedbank” ekspertai

                      Anot “Swedbank” analitikės Maris Lauri, atlyginimų dinamikos kreivės pakrypimo aukštyn antrąjį šių metų ketvirtį buvo tikėtasi, nes užfiksuotas nedidelis ekonomikos augimas.

                      “Darbo krūvis darbuotojams pasiekė piką, Viskam yra ribos – žmonės negali nuolat dirbti tiek galimybių riba. Darbdaviai priversti kurti naujas darbo vietas, atlyginimai neišvengiamai didės”, – pabrėžė “Swedbank” analitikė.

                      Finansų ministerijos vertinimais, vidutinio atlyginimo šalyje prieaugis antrąjį šių metų ketvirtį pranoko lūkesčius, jį nulėmė pirmiausia darbo užmokesčių didinimas į eksportą orientuotose įmonėse.

                      Nuosaikų atlyginimų augimą skatina ekonomikos atsigavimas – didėjantys užsakymai ir gerėjantys lūkesčiai, pažymima ministerijos pranešime.

                      Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas šalyje antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,2 procento,

                      Vidutinio darbo užmokesčio Estijoje metinis prieaugis balandžio-birželio mėnesiais užfiksuotas po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio.

7.

Latvijos finansinė padėtis – kiek geresnė nei tikėtasi, – premjeras

                       Ryga, rugpjūčio 24 d. (BNS). Latvijos dabartinė finansinė padėtis – šiek tiek geresnė nei prognozuota, žiniasklaidos atstovams paaiškino premjeras Valdis Dombrovskis.

                       Jis priminė, jog šių metų valstybės biudžeto įstatyme numatytas 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribinis deficitas. Sausį-liepą deficitas sudarė 2 proc. BVP. Mokesčių surinkta 2 proc. daugiau nei tikėtasi.

                       ”Todėl galima teigti, kad Latvijos finansinė padėtis – kiek geresnė nei tikėtasi. Bet mums dar labai toli Mastrichto sutarties kriterijų vykdymo”, – sakė Latvijos vyriausybės vadovas.

                       2010-ųjų Latvijos iždo pajamų planas, palyginti su 2009 metų iždu, sumažintas 4 proc., išlaidos apkarpytos 6,4 procento.

8.

Latvijos ekonomika kitąmet augs 4,5 proc., – ekonomikos ministras

                      Ryga, rugpjūčio 27 d. (BNS). Latvijos bendrasis vidaus produktas kitąmet bus 4,5 proc. didesnis nei šių metų, pareiškė ekonomikos ministras Artis Kamparas.

                      Jis pabrėžė, jog oficiali Ekonomikos ministerijos prognozė yra +3 proc., tačiau dabartinės tendencijos leidžia manyti, kad augimas bus didesnis.

                      “Esu pasirengęs prognozę padidinti iki 4,5-5 proc.”, – sakė A.Kamparas.

                      Nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, ekonomikos metinis kritimas antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 3 proc. nuo 6 proc. pirmąjį ketvirtį.

9.

Latvijos eksportas per metus atpigo 8,3 proc., importas – perpus mažiau

                       Ryga, rugpjūčio 26 d. (BNS). Latvijos eksportuojamų prekių kainos antrąjį šių metų ketvirtį buvo vidutiniškai 8,3 proc. mažesnės nei prieš metus, o importuojamų – sumažėjo vidutiniškai 4,2 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba.

                       Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) Latvijos eksportas pabrango 4,2 proc., importas – 2,4 procento.

                       2009-aisiais, palyginti su 2008 metais, Latvijos eksportuojamų prekių kainos krito 16,8 proc., importuojamų – 11 procentų.

10.

Latvijoje registruotas nedarbas siekia 15 proc.

                      Ryga, rugpjūčio 24 d. (LETA-ELTA). Latvijos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Latvijoje registruotas nedarbas siekia 15 proc., kas sudaro 170 tūkst. 668 bedarbių.

                      Kaip naujienų agentūrai LETA teigė Valstybinės darbo inspekcijos direktorė Baiba Paševica, nedarbo lygis toliau palaipsniui krenta. Liepos pabaigoje jis siekė 15,3 proc. (173 tūkst. 301 registruotų bedarbių).

                      B. Paševica taip pat paskelbė, kad yra užregistruotos 3 tūkst. 606 laisvos darbo vietos arba 47 bedarbiai vienai laisvai darbo vietai. Duomenys taip pat parodė, kad žemiausias nedarbo lygis vis dar yra Rygoje (11,1 proc.), po jos eina Ventspilis (11,2 proc.).

                      Kalbėdama apie situacijos pasikeitimus ateityje B. Paševica išreiškė nuomonę, kad nedarbo lygis labai priklauso nuo oro sąlygų. Kuo ilgiau išliks šilti orai, tuo ilgiau galės tęstis ir sezoninis darbas, kas yra aktualu žemės ūkio sektoriuje. Atėjus vėsesniems orams gali pakisti ir nedarbo lygis.

                      Pagal Latvijos darbo inspekcijos duomenis, nedarbas birželį krito 0,6 proc. iki 15,6 proc. ribos. 2010 metų gegužės pabaigoje buvo užregistruotas 16,2 proc. nedarbo lygis.  

11.

 Bedarbio pašalpų Latvijoje liepą išmokėta šeštadaliu mažiau

                       Ryga, rugpjūčio 25 d. (BNS). Liepą Latvijoje išmokėta beveik 6 mln. latų bedarbio pašalpų – šeštadaliu mažiau nei birželį, pranešė Valstybinė socialinio draudimo agentūra.

                       Praėjusį mėnesį bedarbio pašalpas gavo 56,9 tūkst. žmonių – 9,7 proc. mažiau nei mėnesiu anksčiau, vidutiniškai po 104,75 lato (515 litų).

                       Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 173,3 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių.

                       Per visus šiuos metus Latvijoje planuojama išmokėti 130 mln. latų bedarbio pašalpų – 5 proc. mažiau nei pernai.

12.

Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bus atliekamas dažniau – EK atstovas

                      Niujorkas, rugpjūčio 24 d. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS). Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis galbūt bus atliekamas dažniau negu anksčiau, interviu “Bloomberg Television” pareiškė už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas (Olis Renas).

                      Jo nuomone, tai būtina, siekiant paremti pasitikėjimą regiono bankų sistema.

                      Pasak O. Rehno, Europos Sąjungos (ES) vadovybė tariasi, kaip dažnai reikėtų atlikti tokį testavimą.

                      “Kalbėsiu apie tai su finansų ministrais”, – pareiškė pareigūnas. “Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra labai naudinga priemonė, padedanti stiprinti pasitikėjimą sistemos skaidrumu ir analizės kokybiškumu.”

                      Paskutinį kartą Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo atliktas liepos pabaigoje. Iš 91 tikrinto banko testavimo neatlaikė tik septyni.

                      Atliekant testavimą nustatyta, kad Europos bankams reikia naujo kapitalo už 3,5 mlrd. eurų.

13.

Trichet ragina nedelsti mažinant valstybių skolas

                      Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (“Interfax”-BNS). Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude’as Trichet (Žanas Klodas Trišė) įspėja, kad delsti mažinti valstybių ir įmonių skolas yra “labai pavojinga”.

                      Tokios priemonės būtinas ne vien dėl to, kad recesijos laikotarpis jau baigėsi. Jos yra “svarbi patvaraus ir ilgalaikio pakilimo prielaida”, pareiškė jis per JAV vykusį tarptautinį mokslinį simpoziumą, kuriame taip pat dalyvavo JAV centrinio banko vadovas Benas Bernankė ir Japonijos centrinio banko vadovas Masakis Shirakawa (Masakis Širakava).

                      J.C.Trichet ir vėl paragino kuo skubiau sugriežtinti pinigų politiką ir nesiimti naujų skatinamųjų ekonominių priemonių. Tuo tarpu JAV pinigų valdžia laikosi priešingos nuomonės.

                      ECB vadovas pažymėjo, jog kai kurie ekspertai siūlo kol kas atidėti su finansų disbalansu susijusius klausimus ir išspręsti trumpalaikes problemas bei taip paremti ekonomikos augimą. “Manau, kad laikytis tokio požiūrio yra pavojinga”, – pareiškė J.C.Trichet ir priminė apie neigiamą krizės plėtros Japonijoje XX a. 10-ąjį dešimtmetį patirtį.

14.

Bendras pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas rugpjūtį užkopė aukščiausiai nuo 2008 metų kovo

                      Briuselis, rugpjūčio 30 d. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS). Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), rugpjūtį užkopė iki 101,8 punkto – aukščiausiai nuo 2008 metų kovo mėnesio.

                      Liepą, patikslintais duomenimis, šis rodiklis sudarė 101,1 punkto, o ne 101,3 punkto, kaip skelbta pirmiau.

                      Analitikai spėjo, kad indeksas paskutinį vasaros mėnesį paūgės iki 101,6 punkto.

                      Pasak ekspertų, pasitikėjimą sustiprino žinia, kad antrąjį ketvirtį euro zonos ūkis augo sparčiausiai per ketverius metus. Tačiau analitikai mano, kad ateinančiais mėnesiais pasitikėjimas gali nusilpti, nes pasaulio ūkio atsigavimas lėtėja, o Europos valstybių vyriausybės tebemažina išlaidas.

15.

ES ekonomikai vėl gresia nuosmukis – Nobelio ekonomikos premijos laureatas

                      Dublinas, rugpjūčio 24 d. (K2K-BNS). Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms karpant išlaidas biudžeto deficitui sumažinti, bloko ekonomiką gali vėl ištikti nuosmukis, įspėja garsus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas (Džozefas Stiglicas).

                      “Karpyti labai pelningas investicijas vien tik tam, kad geriau atrodytų bendras kovos su deficitu vaizdas, yra kvaila”, – pareiškė jis.

                      “Euro zonos šalys yra sutelkusios dėmesį į dirbtinį 3 proc. [BVP] deficito rodiklį, kuris nėra realiai pagrįstas, ir dėl to joms gresia naujos recesijos pavojus”, – pridūrė ekonomistas.

16.

“Moody’s” grasina sumažinti reitingą visai ES

                      Niujorkas, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s Investors Service” skelbia, kad Europos ekonomikos augimo tempo lėtėjimas gali paskatinti agentūrą sumažinti visų Europos šalių skolinimosi reitingus, rašo JAV laikraštis “The Wall Street Journal”.

                      Pagrindinė tokio sprendimo priežastis būtų mažėjančios kiekvienos Europos valstybės galimybės niveliuoti papildomas visos sistemos rizikas.

                      Agentūros analitikai taip pat pažymi, kad fiskalinė ir ekonominė pertvarka, būtina norint stabilizuoti valstybių skolų padėtį, vyks skausmingai kiekvienoje Europos šalyje.

                      Anot “Moody’s”, tarp rizikos veiksnių, kurie gali lemti Europos valstybių skolinimosi reitingų sumažinimą, įvardijamos paskolų-finansų sistemos problemos, būtinybė ateinančius kelis metus ir toliau vykdyti griežtą fiskalinę politiką, o taip pat ūkio augimo problemos.

                      “Moody’s” ketina akylai stebėti padėtį ir vertinti Europos šalių ekonominės plėtros tempus.

17.

Lenkijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo sparčiau, negu prognozuota

                      Varšuva, rugpjūčio 30 d. (AFP-”Interfax”-BNS). Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, padidėjo 3,5 proc., nors analitikai spėjo, kad prieaugis sieks vidutiniškai 3,2 procento.

                      Pirmąjį ketvirtį metinis Lenkijos ūkio prieaugis sudarė 3 procentus.

                      Antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies BVP paūgėjo 1,2 proc., pranešė centrinė statistikos tarnyba (GUS).

                      Vidaus paklausa balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc., statybos apimtys išaugo 3,5 proc., o investicijos šoktelėjo 12.9 procento.

                      GUS paskelbtais išankstiniais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP metinis prieaugis, apskaičiuotas išlyginus pagal sezoną, sudarė 3,8 proc., o ketvirčio prieaugis šiais skaičiavimais sudarė 1,1 procento.

                      Lenkija vienintelė iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių 2009 metais išvengė nuosmukio.

18.

Danijos ūkio plėtra antrąjį ketvirtį pranoko lūkesčius

                      Kopenhaga, rugpjūčio 30 d. (AFP-BNS). Danijos ūkio plėtra antrąjį ketvirtį pranoko lūkesčius.

                      Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) paūgėjo 1 proc., o metinis prieaugis balandžio- birželio mėnesiais sudarė 2,8 proc., pranešė šalies statistikos tarnyba.

                      Pirmąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, Danijos ūkis smuktelėjo 0,2 procento.

                      Analitikai prognozavo, kad šalies BVP ketvirčio prieaugis baland žio-birželio mėnesiais sieks 0,4 proc., o metinis prieaugis neviršys 1,7 procento.

                      Balandžio-birželio mėnesiais Danijos ūkis augo ketvirtą ketvirtį iš eilės.

 19.

Vokietijos vyriausybė priėmė įstatymo projektą apmokestinti bankus

                      Berlynas, rugpjūčio 26 d. (ELTA). Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, reguliuojančiam Vokietijos bankų veiklą. Pagrindinis projekto tikslas yra užkirsti kelią 2008-2009 metų situacijai, kai valstybei teko bankams skirti milijardus eurų siekiant išgelbėti juos nuo bankroto, praneša “Tagesschau”.

                      Bankų reorganizacijos įstatymas numato įvesti mokestį, kurį turės mokėti visi Vokietijos bankai. Gautos lėšos bus kaupiamos specialiame antikriziniame fonde, kurio išmokos būtinybės atveju bus skirtos ant bankroto slenksčio atsidūrusiems bankams.

                      Kaip pažymi Prancūzijos naujienų agentūra AFP, mokesčio dydis kiekvienu atveju bus nustatomas atskirai. Jis priklausys nuo banko dydžio, o taip pat ir nuo to, kokio rizikos lygio yra banko atliekamos finansinės operacijos. Bendras metinis mokesti į antikrizinį fondą, kai kuriais duomenimis, turės būti 1,2-1,3 mlrd. eurų.

                      Be to, įstatymo projektas valstybei būtinybės atveju suteikia teisę skaidyti, į savo kontrolę paimti ir sanuoti banką. Banko sanavimas būtų finansuojamas iš antikrizinio fondo.

Vokietijos vyriausybė priėmė įstatymo projektą dėl bankų pelno krizės mokesčio įvedimo

                       Berlynas, rugpjūčio 25 d. (AFP-BNS). Vokietijos vyriausybė trečiadienį priėmė prieštaringai vertinamą įstatymo projektą dėl bankų pelno mokesčio, kuriuo siekiama sukaupti lėšų strategiškai svarbiais laikomų bankų gelbėjimui.

                       Pasak šaltinių, Vokietijos bankai turės skirti specialiajam fondui dalį savo pelno.

                       Spėjama, kad parlamentas priims projektą iki metų pabaigos. Bankai bus apmokestinami atsižvelgiant į jų dydį ir jų vadovų prisiimamos rizikos lygį.

             Vokietija pirmoji pasaulyje ėmėsi priemonių tokiam bankų mokesčiui įvesti.      

20.

Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas pirmąjį pusmetį padidėjo du kartus

                      Berlynas, rugpjūčio 24 d. (AFP-BNS). Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, padidėjo du kartus.

                      Didžiausio Europos ūkio valdžios sektoriaus deficitas išaugo nuo 18,7 mlrd. eurų pirmąjį 2009 metų pusmetį iki 42,8 mlrd. eurų (54 mlrd. JAV dolerių), pranešė statistikos tarnyba “Destatis”.

                      Pirmojo pusmečio deficitas pastoviosiomis kainomis atitiko 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

                      “Centrinės, žemių ir vietos valdžios biudžetuose, taip pat socialinės apsaugos fonduose dabar jau aiškiai matyti ekonomikos ir finansų krizės bei vyriausybės priemonių, kurių imtasi ekonomikai ir finansų rinkoms paremti, poveikis”, – pareiškė “Destatis”.

                      Berlynas planuoja sumažinti biudžeto deficitą iki ne daugiau kaip 3 proc. BVP iki 2012 metų.

21.

“Standard & Poor’s” pablogino Airijos ilgalaikį kredito reitingą

                       Dublinas, rugpjūčio 25 d. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS). Tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s”, atsižvelgusi į numatomą išlaidų finansų sektoriui paremti padidėjimą, pablogino ilgalaikį Airijos kredito reitingą nuo “AA” iki “AA-”.

                       Reitingas “AA-” Airijai yra žemiausias nuo 1995 metų.

                       Reitingo prognozė neigiama, o tai reiškia, kad reitingas gali būti dar pablogintas, jeigu padidėtų su bankų sistemos parama susijusi biudžeto našta arba pasireikštų kitokie ekonomikai nepalankūs veiksniai.

                       Trumpalaikis Airijos reitingas nepakeistas (“A1+”), o jo prognozė taip pat yra neigiama.

                       Pasak “Standard & Poor’s” atstovų, “reitingo pabloginimas atspindi mūsų nuomonę, kad biudžeto išlaidų Airijos finansų sektoriui paremti augimas dar labiau sumažins fiskalinį vyriausybės lankstumą vidutinės trukmės laikotarpiu”.

                       Agentūros vertinimais, Airijos išlaidos bankų sistemos rekapitalizacijai sieks 50 mlrd. eurų, o ne 35 mlrd. eurų, kaip manyta anksčiau.

22.

Ispanijos BVP antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,2 proc. – galutiniai duomenys

                       Madridas, rugpjūčio 26 d. (AFP-BNS). Ispanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, galutiniais skaičiavimais, paūgėjo 0,2 procento.

                       Pirmąjį ketvirtį, kai Ispanija pagaliau įveikė recesiją, prieaugis siekė vos 0,1 procento.

                       Balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, Ispanijos BVP, galutiniais duomenimis, smuktelėjo 0,1 proc., o ne 0,2 proc., kaip skelbta preliminariai.

                       Ispanijos vyriausybės prognozėmis, šiemet šalies ūkis smuks 0,3 proc., o kitąmet tikimasi 1,3 proc. prieaugio.

                       Kitų institucijų ir organizacijų prognozės yra pesimistiškesnės. Pavyzdžiui, Ispanijos centrinis bankas šiems metams pranašauja 0,4 proc. nuosmukį, o 2011 metams – 0,8 proc. prieaugį. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad kitąmet šalies ūkio prieaugis neviršys 0,6 procento.

23.

Graikijos ūkio nuosmukis mažesnis, negu prognozuota, teigia finansų ministras

                       Atėnai, rugpjūčio 25 d. (AP-BNS). Recesija Graikijoje yra silpnesnė, negu prognozuota, ir nuosmukis šiemet bus mažesnis už oficialiai numatomus 4 proc., teigia šalies finansų ministras.

                       Pasak Georgios Papaconstantinou (Georgijaus Papakonstantinu), “jau matyti šviesa tunelio gale”, nors problemų tebėra daug.

                       Kartu ministras dar kartą pakartojo, kad vyriausybė nekelia klausimo dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo.

                       Gegužę Graikija gavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) paramą, kuri padėjo šaliai išvengti faktinio bankroto.

                       Atėnai žada iki šių metų pabaigos sumažinti budžeto deficitą nuo pernykščių 13,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 8,1 procento.

24.

Nedarbo lygis Švedijoje liepą smuko iki 8 proc.

                       Stokholmas, rugpjūčio 26 d. (AFP-BNS). Nedarbo lygis Švedijoje, birželį siekęs 9,5 proc., liepą smuko iki 8 procentų.

                       Statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, liepą darbo neturėjo apie 415 tūkst. žmonių. Pasak tarnybos, “bedarbių skaičius ir nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais turėjo tendenciją mažėti ir tai pasireiškė ir liepos mėnesį”.

                       Palyginti su 2009 metų liepos mėnesiui, nedarbo lygis iš esmės nepasikeitė.

                       Naujausiomis vyriausybės prognozėmis, šiemet vidutinis nedarbo lygis sieks 8,5 proc., o kitąmet vidurkis sumažės iki 8 procentų.

                       Nuo pasaulinės finansų krizės smarkiai nukentėjusi Švedijos ekonomika įveikė recesiją antrąjį 2009 metų ketvirtį ir šiuo metu laikoma viena stipriausių Europoje.

25.

Japonijos centrinis bankas padidins kreditavimo programos biudžetą ūkiui paremti

                      Tokijas, rugpjūčio 30 d. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS). Japonijos centrinis bankas pirmadienį surengtame neeiliniame posėdyje nusprendė padidinti kreditavimo programos biudžetą ir taip paremti ekonomiką bei pristabdyti jenos kurso augimą.

                      Kreditavimo programos biudžetas didinamas 10 trln. jenų – nuo 20 trln. (233 mlrd. JAV dolerių) iki 30 trln. jenų, o paskolų, kurios bus išduodamos iš papildomų lėšų, terminas pratęsiamas nuo trijų iki šešių mėnesių, teigiama banko pranešime.

                      Ši kreditavimo programa pradėta taikyti pernai gruodį siekiant užkirsti kelią jenos kurso augimui.

                      Centrinis bankas pirmadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų, kurios, kaip ir anksčiau, sudaro 0,1 proc., taip pat nepakeitė ir obligacijų pirkimo programos rodiklių. Apie galimas intervencijas valiutos rinkoje centrinis bankas neužsiminė.

                      Ekspertų vertinimais, priemonės, kurių ėmėsi centrinis bankas, yra nepakankamos padėčiai rinkoje pakeisti. Dalis analitikų spėjo, kad bankas padidins obligacijų pirkimo programos biudžetą.

                      Tiesioginių intervencijų valiutos rinkoje Japonija nerengė nuo 2004 metų.

26.

Rusijos ekonomika sausį-liepą augo 3,8 proc., liepą – 2,5 proc., – vyriausybė

                       Maskva, rugpjūčio 25 d. (“Interfax”-BNS). Per septynis šių metų mėnesius sukurtas Rusijos bendrasis vidaus produktas – 3,8 proc. didesnis nei prieš metus, pranešė Ekonominės plėtros ministerija, remdamasi išankstiniais vertinimais.

                       Liepą ekonomikos metinis prieaugis preliminariai vertinamas tik 2,5 procento.

                       Įvertinus sezoniškumo ir darbo dienų įtaką, per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) ekonomika susitraukė 0,3 procento. Pagrindinė nuosmukio priežastis – 0,8 proc. sumenkusi pramonės gamyba.

                       Vyriausybės prognozėmis, 2010-aisiais ekonomika augs 4 procentais.

 

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Andrius Šedžius, susidomėjęs plačiai nuskambėjusia Eglės Kusaitės byla, teigia abejojantis dėl kai kurių Valstybės saugumo departamento veiksmų teisėtumo. E.Kusaitei pareikšti labai sunkūs įtarimai – dėl teroristinės grupuotės subūrimo ir dalyvavimo jos veikloje. Seimo narys teigia, kad ši byla yra tarpvalstybinio lygio, todėl keista, kad prieš imdamiesi veiksmų Valstybės saugumo departamento pareigūnai apie juos nepranešė Seimo užsienio reikalų komitetui. „VSD yra atskaitingas LR Prezidentui ir Seimui. Tad manau, jog pareigūnai turėjo pranešti Užsienio reikalų komitetui apie ketinimus leisti Rusijos federacijos pareigūnams apklausti kaltinamąją E.Kusaitę. Juk tai jau – tarptautinis reikalas, valstybės lygio klausimas. Juolab, kad Rusijos slaptųjų tarnybų vykdytos įtariamosios apklausos teisėtumas kelia abejonių.“, – sako A.Šedžius. Kalbėdama apie ikiteisminio tyrimo duomenis, įtariamoji E.Kusaitė pabrėžė, jog iš karto po sulaikymo prieš ją buvo vartojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Neva VSD pareigūnai jai grasino – jeigu ši neprisipažins dėl nusikaltimų padarymo, tuomet bus sulaikyti du jos draugai Maskvoje. „Remiantis Lietuvos Konstitucija saugumas turi saugoti žmogaus teises ir laikytis laisvių neliečiamumo principo. Tačiau yra pagrindo manyti, kad Lietuvos piliečių teisėms, laisvėms ir apskritai konstitucinei santvarkai iškilo pavojus“, – sako parlamentaras. Seimo narys mano, kad dabar itin svarbus ir E.Kusaitės ekstradicijos klausimas. „Net trečiojo pasaulio valstybės gina ir taip lengvai neišduoda savo piliečių. Tuo tarpu mūsų demokratinė valstybė pasiruošusi atiduoti savo pilietę užsienio pareigūnams, remdamasi tik pačios įtariamosios parodymais, kurie išgauti abejotinais būdais. Argi Lietuva jau nebegina savo piliečių?“, – klausia A.Šedžius.

Nuo liepos pirmosios naikinant apskričių viršininkų administracijas, atleidžiamų darbuotojų išmokoms, kompensacijoms, perkeliamų pareigybių išlaikymui bei likvidacinėms komisijoms Finansų ministerija numato skirti 18,6 mln. litų.

Pagal administracijų pateiktus duomenis darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, išeitinėms išmokoms ir visiems darbuotojams kompensacijoms už nepanaudotas atostogas numatoma beveik 10 mln. litų. Neįsidarbinusiems valstybės tarnautojams išeitinėms išmokoms Vidaus reikalų ministerijai numatoma dar 3,5 mln. litų. Šie pinigai, kaip išeitinės kompensacijos, atiteks atleistiems apskričių viršininkų administracijų valstybės tarnautojams.

Iš apskričių viršininkų administracijų perkeliamoms pareigybėms 3 mėnesiams išlaikyti siūloma skirti 4,8 mln. litų. Daugiausia norima atseikėti Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – 2,8 mln. litų, Vidaus reikalų ministerijai – 477 tūkst., Švietimo ir mokslo ministerijai – 371 tūkst., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 255 tūkst., Aplinkos ministerijai – 191 tūkst., Ministro pirmininko tarnybai – 180 tūkst., Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai – 144 tūkst., Sveikatos apsaugos ministerijai – 85 tūkst., Kūno kultūros ir sporto departamentui – 74 tūkst., Ūkio ministerijai – 53 tūkst., Žemės ūkio ir Krašto apsaugos ministerijoms – po 42 tūkst., Kultūros ministerijai – 32 tūkst. litų.
Dar 390 tūkst. litų numatoma Vidaus reikalų ministerijai apskričių viršininkų administracijų likvidacinėms komisijoms išlaikyti 3 mėnesius – numatoma finansuoti 40 pareigybių.

Kaip buvo žadama, po reformos valstybės biudžetui turėjo atlikti apie 1 mlrd. litų valstybės lėšų.  Deja, kaip matome, visa reforma pareikalavo iš taip jau skylėto valstybės biudžeto milijoninių lėšų, o kur dar bedarbiais palikta  2500 žmonių armija, -  teigia Seimo narys Andrius Šedžius. Anot Seimo nario,  tokia situacija ir būsima prievolė atiduoti savivaldybių surinktas lėšas į centrinį regionų ar valstybės biudžetą reiškia visišką valdžios centralizaciją. Be to, savivaldybėms dings stimulas remti vietinį verslą – kaip potencialų savivaldybių biudžetų formuotoją.
Andrius Šedžius įžvelgia dar vieną niuansų , kad kils problemų su jau įgyvendintų ir dar būsimų ES paramos projektų privalomu tęstinumu. Planuojamos perduoti valstybinės funkcijos savivaldybėms, jei nebus skirta joms įgyvendinti lėšų (kas dabar jau yra lyg ir faktas), tiesiog užverš kilpą savivaldybių biudžetams.

Andrių Šedžių, kaip Seimo narį, neramina tai,  jog apskričių reformai įgyvendinti būtina  pakoreguoti 85 įstatymus, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių teisės aktų. Deja, šiuo metu dar neturime eilės teisės ir poįstatyminių aktų.

 Įžvelgdama galimą piktnaudžiavimą valstybine žeme, Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymų pataisas, kurios numatė, kad valstybinės žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms, o kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose. Prezidentės teigimu, visa valstybinė žemė turi likti valstybės rankose.  “Valstybė privalo ne atverti, o užkirsti kelią piktnaudžiavimams valstybine žeme, todėl negaliu pritarti įstatymui, kuriame užprogramuota dar viena galimybė neskaidriems sandoriams ir manipuliavimui valstybine žeme”, - piktinosi  D.Grybauskaitė.

„Galiu drąsiai teigti, kad apskričių reforma, kaip ir naktinė šios Vyriausybės mokesčių reforma,  patyrė visišką fiasko. Nesuprantu, kam griauti sukurtą ir veikiančią struktūrą? Pakeitimus reikia daryti racionaliai. Čia sutaupyti neįmanoma, o išlaidos akivaizdžiai didelės. Vietoj plataus užmojo reformos būtų užtekę peržiūrėti ir perskirstyti funkcijas. Visa Europa eina regionų stiprinimo keliu, o pas mus žengtas žingsnis atgal“, – teigia Andrius Šedžius.