Seimo LSDP frakcijos narys Andrius Šedžius dviejų ministrų sąmokslu vadina valdančiosios daugumos ketinimus sunaikinti du socialiai svarbius fondus: Garantinį fondą ir Vaikų išlaikymo fondą. Pasak parlamentaro, Garantinio fondo, iš kurio mokamos išmokos bankrutuojančių įmonių darbuotojams, funkcijų perdavimas Ūkio ministerijai – tai joks taupymas, o atvirkščiai – valstybės lėšų švaistymas, nes reikės papildomų etatų, sumokėti išmokas atleidžiamiems darbuotojams, be to šis sprendimas gali paskatinti korupciją. A.Šedžius įžvelgia akivaizdų Ūkio ministerijos interesą – perimti pakankamai pinigingą fondą. Garantinis fondas, perduodant jį ministerijos Bankroto departamentui, turėjo 106 mln. Lt. (…). Tai  – korupciją skatinantis sprendimas, nes ten sukasi dideli pinigai. Būna atvejų, kai per įmonės administratorius praeina po kelis milijonus litų. Tai išmokos darbuotojams. Galimybė nekontroliuojant disponuoti tokiomis lėšomis, sudaro prielaidą tokiem dalykams.
Politikas atkreipė dėmesį, kad Garantinio fondo netikrina Valstybės kontrolė, nes tai yra darbdavių įmoka į specialų Fondą, skirtą atvejams, kai darbdavys tampa nemokus.A.Šedžius prognozuoja, kad po tokios „reformos“ bankrutavusių įmonių darbuotojai išmokų lauks dar ilgiau.
Panašias grėsmes politikas įžvelgia ir Vaikų išlaikymo fondo atžvilgiu, kadangi valdantieji jau pasistengė atleisti fondo vadovę, kuri jam vadovavo nuo pat įsteigimo, pati dalyvavo fondo kūrime. Galima stebėtis, kaip greitai konservatoriai pamiršo pačių priimtą šeimos koncepciją ir aktyviai deklaruotą rūpestį šeima ir vaikais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir socialinių partnerių (profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių, pensininkų, neįgaliųjų organizacijų) Nacionaliniame susitarime buvo parašyta, kad iki sausio 1 d. įstatymai, kurie paveikia ir darbuotojus, ir verslą, kuriems prieštarauja viena iš pasirašiusiųjų pusių, neturi būti priimami. „Kad ir kaip būtų keista, mano galva, nacionalinis susitarimas yra pažeistas būtent iš Vyriausybės pusės“, – tvirtino A.Šedžius.

Lietuvos gyventojai turi būti dėkingi konservatoriams Andriui Kubiliui, Energetikos ministrui Arvydui Sekmokui ir jų vykdomai „pseudopatriotinei“ politikai“ Socialdemokratų valdymo laikais dėl dujų kainos nekentėjo gyventojų piniginės, nes privatizavus „Lietuvos dujas“, Lietuva mokėjo „Gazpromui“ sutartinę kainą, kuri buvo gerokai mažesnė už ES vidurkį. Tuo metu dujų kaina buvo nereguliuojama, nes privatizavimo sutartyje Lietuva buvo įsipareigojusi nereguliuoti dujų kainos iki 2015 metų. 2007 m. V.Uspaskich, J.Veselkos iniciatyva, entuziastingai pritariant konservatoriams, Seime buvo priimtas įstatymas leidžiantis reguliuoti dujų kainas. Socialdemokratai priešinosi, balsuodami prieš sutarties pažeidimą bei įspėdami, kad dujų kaina kils. Anot Seimo nario Andriaus Šedžiaus, tai buvo padaryta didelė klaida, nes dujų kaina išties pakilo. 
Antroji klaida buvo padaryta, kai buvo imtasi iniciatyvos reguliuoti dujininkų viršpelnius. V.Uspaskich, darbiečių, konservatorių balsais Seime priimtu įstatymu buvo nuspręsta reguliuoti dujininkų ikimokestinį pelną iki 5 proc. Socialdemokratai tada įspėjo, kad monopolistas atsiims savo pelną su kaupu, pakeldamas importuojamų dujų kainą. Taip ir atsitiko. Lietuvos vartotojai moka didesnę kainą nei vokiečiai. „Dujotekana“ gamtines dujas Lietuvai tiekia per „Gastream“, Šveicarijoje įsteigtą įmonę, turėdama dar didesnius viršpelnius nei iki pelno reguliavimo. Tas pats atsitiko ir su „Gazpromo“ pelnu. Kas kenčia? – klausia Seimo narys Andrius Šedžius. Aišku, vartotojai.
Europos Komisija pasiūlė Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai išimtinį vėlesnį dujų sektoriaus skaidymą dėl didelės šių valstybių rinkos izoliacijos. Latvijos parlamentas įstatymu įtvirtino išimties galiojimą iki 2014 metų, Estija nepareiškė jokios pozicijos, o Lietuva vėl nori tapti pioniere, pasiruošusi pasirinkti patį radikaliausią – nuosavybės atskyrimo būdą. Neabejotina, kad kainos dar kartą padidės, tvirtina Andrius Šedžius. Tą liudija ir ketinimai nuo liepos 1 d. 25 proc. kelti dujų kainas..
Konservatorių Vyriausybė parengė dujų sektoriaus liberalizavimo koncepciją, kurioje skirstymą ir tiekimą planuojama atskirti nuo perdavimo (magistralinio dujotiekio), o ilgainiui magistralinį dujotiekį nacionalizuoti. Jeigu beatodairiškai bus vykdoma dujų sektoriaus liberalizavimo koncepcija, „Gazpromas“ gali pasielgti taip, kaip pasielgė „Dujotekana“ – dujų tiekimą perduoti olandų ar britų bendrovei, tad vietoj 340 dolerių už 1000 kubinių metrų, kuriuos dabar moka Lietuva, tektų mokėti 360 dolerių. Nesuprantama, kodėl dėl konservatoriško pseudopatriotizmo Lietuvos žmonės turi kęsti energetinį skurdą? , – klausia Andrius Šedžius

Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka tris tyrimus, susijusius su kuro kainomis. „Du tyrimai yra daugiausia susiję su „Orlen Lietuvos“ kainodara, o paskutinis tyrimas, pradėtas šiais metais, ieškant galimo susitarimo požymių tarp vietos degalinių tinklų. Kol kas apie tuos tyrimus daug kalbėti negaliu. Šiais metais jie turbūt tikrai bus baigti, stengsimės, dėsime visas pastangas“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas.Galimas variantas, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ vykdoma kainodara siekiama riboti importą, pakeistus kainodarai atsivertų didesnės importo galimybės.Norėčiau pastebėti, kad degalų kainas lemia keli faktoriai- pasaulinės naftos kainos, karteliniai susitarimai pačiose degalinėse. Tyrimai nuolat atliekami, tik šiuo metu nėra tokios informacijos, kad būtent tai darytų kokią nors didesnę įtaką kainoms. Pažymėtina, kad degalų kainas lemia ir konkurencija didmeninėje prekyboje. Lietuvos degalų rinka smarkiai skiriasi nuo Latvijos ir Estijos, Lietuvoje bendrovės „Orlen Lietuva“ vykdoma prekyba benzinu ir dyzelinu užima 80 ir 90 proc. didmeninės rinkos, o Latvijoje „Orlen Lietuva“ užima 50–70 proc. ir Estijoje 70 proc. didmeninės prekybos benzinu rinkos. Dyzelino rinkos Latvijoje ir Estijoje „Orlen Lietuva“ užima 26–27 procentus.Stokojant pakankamos konkurencijos, rinkoje esantis monopolininkas gali naudotis dominuojančia padėtimi. Pakeitus degalų saugojimo taisykles, didmeninėje rinkoje jų kaina galėtų sumažėti maždaug 7 centais.Lietuvai leidžiama užsienyje laikyti 10 proc. naftos produktų atsargų. Europos Sąjungos vidurkis yra 10,13 proc.  tiek, kiek leidžia Lietuvos įstatymai. Leistinų užsienyje laikyti atsargų vidurkis ES yra apie 26 proc.    Procentinį santykį reikia keisti , kad galėtume siekti 7 centais mažesnės didmeninės kainos. Žurnalistų paklaustas, ar neketinama mažinti degalų akcizų ir tokiu būdu sumažinti jų kainą, A.Kubilius sakė, kad tokia galimybė nesvarstoma. Po praėjusių metų mažinimo dyzelino akcizai yra žymiai mažesni Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija. O benzino šiek tiek didesni“. Tačiau teisinio reguliavimo mechanizmai yra galimi ir juos reikėtu aktyvuoti kuo greičiau. Pagal dyzelino akcizo dydį Lietuva tarp 27 Europos Sąjungos valstybių yra 26-oje vietoje, o pagal benzino akcizo – 21-oje vietoje.

Seimo narys Andrius Šedžius įregistravo Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama paankstinti kandidatų į prezidentus amžiaus cenzą. Prezidento rinkimų įstatymo projektą, prezidentu galėtų būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 35 metai ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Dabar kandidatai į prezidentus privalo būti ne jaunesni kaip 40 metų.
Savo pataisą parlamentaras grindžia kitų valstybių patirtimi. Anot jo, Airija, Albanija, Angola, Armėnija, Azerbaidžanas, Austrija, Bangladešas, Baltarusija, Islandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Indija, JAV, Kirgizija, Mozambikas, Namibija, Paragvajus, Peru, Ruanda, Uzbekistanas, Zambija kandidatams į prezidentus taiko 35 metų cenzą.
Prancūzijoje šis cenzas – vos 23 metai.
Kandidatų į prezidentus amžiaus cenzas įtvirtintas ir Lietuvos Konstitucijoje, todėl Seimo narys A.Šedžius, surinkęs reikiamą 36 Seimo narių parašų skaičių,  parengė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos projektą.
“40 metų cenzas trukdo jaunimui dalyvauti didžiojoje politikoje, todėl šią kliūtį būtina šalinti”, – teigia A.Šedžius..
Seimo narys nepaneigė, kad ir pats norėtų pasinaudoti galimybe 2014 metais dalyvauti prezidento rinkimuose.
“Ši pataisa taikoma ir man, ir kitiems žmonėms. Tačiau tai dar nereiškia, kad aš būtinai dalyvausiu. Be to, nebūtinai iš pirmo karto kandidatas gali būti išrenkamas, bet dabartinės nuostatos jam užkerta kelia bandyti”, – kalbėjo A.Šedžius.
Jis teigė, kad nagrinėdamas, kodėl pretendentams į prezidentus Lietuvoje nustatytas 40 metų cenzas, atsakymo neradęs.
“Niekas man negalėjo paaiškinti, kodėl 40 metų. Kai kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Rusijoje, nustatytas 35 metų cenzas. Kodėl Lietuvoje yra kitaip? Net seni patyrę politikai traukė pečiais ir negalėjo atsakyti”, – sakė A.Šedžius.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama užbaigė metus trukusią politinę dramą ir antradienį pasirašė istorinį įstatymą dėl šalies sveikatos apsaugos sistemos reformos, nors dar prieš du mėnesius toks įstatymas atrodė neįmanomas.
“Įstatymas, kurį pasirašau, duos postūmį reformoms, kurių laukė ir dėl kurių kovojo amerikiečių kartos”, – sakė jis griaudint audringiems plojimams.
Savo kalboje B.Obama užsiminė apie ilgą kovą, kurios prireikė, kad naujasis sveikatos apsaugos reformos įstatymo projektas atsidurtų ant jo stalo.
Dešimtmečius Reigano eros dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi. Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų.
Pagrindinis JAV sveikatos apsaugos sistemos reformos tikslas – padaryti taip, kad sveikatos draudimas taptų prieinamas visiems šalies gyventojams. Neturintiesiems sveikatos draudimo ketinama sukurti biržą, kurioje už prieinamą kainą bus galima įsigyti sveikatos draudimą. Tiems, kam nepakaks lėšų jam įsigyti, numatytos nuolaidos bei galimybė gauti kreditus. B.Obama ragina pertvarkyti JAV sveikatos apsaugos sistemą, kad gydymas būtų užtikrintas daugiau nei 30 mln. žmonių, kurie šiuo metu neturi sveikatos draudimo. Prezidentas tikisi, jog dėl šios pertvarkos taps labiau prieinamas privatus sveikatos draudimas, draudikų kompanijoms nebus leidžiama atsiriboti nuo didelės rizikos klientų, taip pat bus reikalaujama užtikrinti sveikatos draudimą visiems amerikiečiams.
Demokratai argumentavo, jog JAV sveikatos apsaugos sistemos didelio masto pertvarkymas yra gyvybiškai svarbus šalies ateičiai. B.Obama dabartinę sistemą vadino vienu iš didžiausių JAV ekonomikos stabdžių.
Seimo narys Andrius Šedžius sveikina Amerikos prezidento B. Obamos demokratišką žingsnį, jog pagaliau po šimtmečio kovos bus pradėta vykdyti sveikatos apsaugos sistemos reforma.. Medicininio draudimo polisas JAV kainuoja nemažus pinigus, todėl net 47 mln. žmonių, t.y. maždaug 15 proc. visų šalies gyventojų tokio draudimo neturi – dažniausiai tai mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Ištikus bėdai, už medicinines paslaugas jie turi mokėti iš savo kišenės, o kadangi šių paslaugų įkainiai yra labai dideli, gydymas tampa neprieinamas arba už jį paklojamas ne tik visas turtas, bet dar ir smarkiai įsiskolinama bankams.
Sunku patikėti, kad šalyje, kurioje medicinos mokslas yra labiausiai išplėtotas, žmonės miršta ne tik todėl, kad jų ligos nepagydomos, bet ir todėl, kad jiems neužtenka santaupų susimokėti už gydymą.