Neįmanoma nepastebėti reklaminiuose stenduose besipuikuojančių politikų, kurie, pasislėpę už gražių šūkių, viliasi žmonių palaikymo.“ Svarbiausia – žmogus!“, bet ar tikrai? Man susidaro kitokia nuomonė, nes kasdieną kreipiasi šiauliečiai, kurie visiškai nesvarbūs partiniams klanams, o gal jie ne žmonės? Taip ir norisi paprašyti pateikti tų „svarbių žmonių“ sąrašus, kuriais žadama pasirūpinti.
Akivaizdu, kad mokinukai ir jų  tėvai yra nesvarbūs, nes jau daugiau nei metus Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių solidarūs merai negali susitarti, kas kompensuos vaikų popamokinę veiklą. Kalbėjau su merais, abu stumia nuo savęs problemą. Rajono meras nenori mokėti iš biudžeto už mokinukų popamokinę veiklą, nes rajono mokiniai, lankydami miesto mokyklas, į jas atsineša „moksleivio krepšelį“, o miesto meras nesutinka, kad muzika, šokiai ar sportas rajono  vaikams būtų apmokamas iš miesto mokesčių, nors daugelis rajone gyvenančių tėvų dirba mieste ir pinigus suneša į miesto biudžetą. Toks įspūdis, kad susiginčytų dviejų valstybių vadovai, bet tai Lietuvos vaikai, ir mes turime rūpintis, kad jie kuo daugiau išmoktų ir taptų dorais piliečiais. Nereikia stebėtis, kad, po tokių sprendimų, jaunos šeimos emigruoja ten, kur jie tikrai rūpi politikams. Rajono vaikams, lankantiems būrelius mieste, kompensacijoms reikia keliasdešimt tūkstančių litų, kurių beveik 270 milijonų litų Šiaulių miesto biudžetas  neturi. Bet „svarbių žmonių“ kelionėms po Kiniją, už daugiau nei 6 tūkstančius litų, vieni juokai. Miesto vaikams sporto mokyklų stadionų nereikia, geriau „svarbūs žmonės“ ten pastatys sandėlius, nes iš vaikų sporto tai pinigų negausi. Daugiabučių kiemuose duobes sutvarkyti, žolę nupjauti, gatves valyti pinigų nėra, nes jūs neesate svarbių žmonių sąraše, bet „svarbūs žmonės“ yra bankininkai, kuriems pageidaujant, miesto politikai  perka banko akcijas, moka žvėriškas palūkanas už mūsų mokesčių pinigus.  Supraskim, kad visi tie, kurie siurbia pinigus iš miesto biudžeto, yra „svarbūs žmonės“, o mes, visi likę šiauliečiai, esame svarbūs tik vieną dieną per keturis metus, kai reikia ateiti ir prabalsuoti už geradarius iš plakatų. 
Kreipiuosi į visus „nesvarbius šiauliečius“, pagalvokite kiek neišpildytų pažadų girdėjote, kokius darbus pažadų dalintojai nuveikė mieste per pastaruosius metus ir nuspręskite, ar norime, kad ir toliau mus mulkintų ir spręstų tik „svarbių žmonių“ klausimus. Manau, mes tikrai to nenorime, todėl rinkime žmogų, o ne partiją, tą, kuriam galėsite pažiūrėti tiesiai į akis ir pareikšti savo nuomonę, o ne tuos, kurie slepiasi už partinių vėliavų ir skambių šūkių.