Negaliu patikėti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai tikrai mano, kad galima kvailinti visus miesto gyventojus ir bando teisintis absurdiškais argumentais.
Norėčiau priminti, kad finansinės problemos Šiaulių miesto savivaldybėje atsirado ne vakar, jų netrūksta jau paskutinius penkerius metus. Bet kai savivaldybės vadovai sumąstė laiku nemokėti už paslaugas, o už pradelstą laikotarpį mokėti žvėriškas palūkanas iš biudžeto lėšų, tai paskandino miestą į skolų liūną. Jei tai būtų privati įmonė, ir už nevykdomus įsipareigojimus mokėtų delspinigius, kaip tai daro savivaldybės vadovai, kaip mat subankrutuotų. Akivaizdus pavyzdys kaip savivaldybės vadovams nusispjaut ant šiauliečių sunkiai uždirbamų mokesčių. Gėda, visur save miesto šeimininkais įsivardinantiems administracijos vadovams, kad nesugeba susiplanuoti miesto biudžetą taip, kad galėtų padengti einamuosius mokėjimus. Mes visi puikiai suprantame, kad viršplaninės lėšos, tai neplanuotai gauti pinigai. Tai ką jie būtų darę, jei jų nebūtų surinkę? Galiu suprasti, kad iš neplanuotai gautų pinigų sumokės mokytojų ir auklėtojų minimalaus atlyginimo padidinimo skirtumą, bet nesuprantu, kaip reikėjo užsakinėti paslaugas neturint tam suplanuotų pinigų ir tikintis stebuklo. Tai yra lygi tas pats, kaip išleisti loterijos laimėjimą turint tik jos bilietą, bet dar neįvykus loterijai.
Šiaulių miesto gyventojai sunkiai dirbdami sunešė į savivaldybės biudžetą šešiais milijonais litų daugiau nei buvo planavę politikai. Vietoj to, kad padėkotų žmonėms už vargą ir paskatintų įmones, patvarkydami gatves ar kiemus, paskirdami nedideles premijas pedagogams ir darželių auklėtojams, aukojusiems savo pinigus nemokamomis atostogomis miesto biudžetui, administracija prarijo pinigus savo pridarytoms skoloms mokėti. Mano giliu įsitikinimu, tarybos nariai privalėjo priimti sprendimą pagerinti šiauliečiams darbo sąlygas ir atlyginti už pasiaukojimą, kad sumokėti viršplaniniai mokesčiai būtų skirti miestiečių patogumui. Priminsiu, kad Savivaldybės tarybos nariai išrinkti rūpintis miesto gyventojų interesais, o surenkami mokesčiai skiriami ne tik savivaldybės darbuotojų atlyginimams, bet ir miestiečių gyvenimui gerinti.
Labai gaila, kad savivaldybės „kombinatoriai“ suinteresuoti savo komisiniu mokesčiu už sandorius, kurie sudaromi su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Visas dėmesys sutelkiamas į konkurso sąlygas palankias konkrečiam laimėtojui, o ne miestui ir šiauliečiams. Gėdingi sprendimai tegul lydi miesto „šeimininkus“ ir „šeimininkes“ jų rinkiminėje agitacijoje ir būtų suprantami šiauliečių kaip priedas prie gražių pažadų.