Vyriausybė ėmėsi svarbių priemonių, tačiau kai kuriose srityse reformas vėluojama vykdyti, o jų įgyvendinimo lygis nėra vienodas. Privalome imtis visų būtinų priemonių, kad Lietuvoje vėl būtų pradėta laikytis tvarios ekonomikos augimo krypties. Lietuvos ekonomikos skatinimui iškeliu  tikslus, kurie turi būti pasiekti per dešimtmetį ir jais toliau būtų remiamasi, imantis veiksmų, siekiant skatinti užimtumą, gerinti sąlygas inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, įgyvendinant kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus, gerinant išsilavinimo lygį ir atkuriant socialinį teisingumą, visų pirma, mažinant skurdą. Tačiau, norint pasiekti daugumą šių tikslų, iki šiol dėtų pastangų nepakanka. Todėl būtina sutelkti pastangas į reformų įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant priemonėms, kurios daro poveikį augimui trumpuoju laikotarpiu. Lietuvos ekonomikoje išskirkime veiksmų prioritetus: vykdyti diferencijuotą augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastą skolinimą ekonomikai, skatinti augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą ir modernizuoti viešąjį administravimą. Fiskalinis tvarumas yra būtina sąlyga, norint sugrįžti prie didesnio ekonomikos augimo ir užimtumo. Fiskalinis konsolidavimas turi būti diferencijuotas, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas valstybės viduje ir už jos ribų. Jei ir toliau bus vykdoma paramos programa, privalome turėti didesnę fiskalinio manevravimo galimybę, sudaryti sąlygas visapusiškai veikti automatiniams stabilizatoriams. Vykdant konsolidavimą, visų pirma, turime stengtis užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama išlaidoms, kurios investuojamos į ekonomikos augimą ateityje. Prie fiskalinio konsolidavimo ir ekonomikos augimo privalome prisidėti, vykdant mokesčių politiką. Seime būtina peržiūrėti mokesčių įstatymus, siekiant, kad būtų panaikintos nepagrįstos išimtys, išplėsta apmokestinimo bazė, mažinamas darbo jėgos apmokestinimas, gerinamas mokesčių rinkimo efektyvumas ir sprendžiama mokesčių slėpimo problema. Norint pasiekti aukštą užimtumo lygį, būtina imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma, dėl jaunimo nedarbo ir užimtumo planų parengimo pagal viešojo sektoriaus reformos programą. Daugiausia dėmesio privalome skirti ekonomikos augimo didinimui, sutelkiant darbo jėgą, darbo vietų kūrimui pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, gebėjimų poreikių valdymo gerinimui, įsiliejimo į darbo rinką galimybių paieškai. Vyriausybė bei savivaldybės glaudžiai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, turėtų dėti daugiau pastangų sudaryti palankesnes sąlygas darbdaviams samdyti darbuotojus, visų pirma, gerinant darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, nustatant tinkamų dydžių kompensacijas ir šalinant kitas kliūtis naujų darbo vietų kūrimui. Svarbiausia, kad Vyriausybė atsižvelgtų į visus šiuos prioritetus ir uždavinius, savo reformų programoje ir sudarytų naują stabilumo arba konvergencijos programą, nustatydama tikslesnius, įgyvendinamus ir išmatuojamus įsipareigojimus, pirmiausia susijusius su keliomis esminėmis, laiku daromomis ir išmatuojamomis reformomis, kurias vykdant būtų pasiekti iškelti tikslai. Lietuvoje inovacijos ir moksliniai tyrimai yra prioritetas, tačiau sukurtas tvirtas mokslinis pagrindas dar nėra galutinis tikslas, būtina gerinti gebėjimą panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus naujų inovacijų, kurios būtų pritaikytos prie rinkos poreikių, diegimą. Įvertinant pažangą, padarytą įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų pasiekimus, privalome siekti padidinti mokslo darbuotojų paruošimą ir pagerinti jų karjeros perspektyvas, sudaryti valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aprašą. Privalome kuo greičiau užbaigti finansų sektoriaus reguliavimo reformą, o dėl rinkos infrastruktūros pasiekti politinį susitarimą. Susitarti dėl pasiūlymų, susijusių su bankų kapitalo poreikiu ir finansinių priemonių. Privalome sparčiai daryti pažangą, nagrinėjant klausimus dėl energetikos sektoriaus, dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, dėl finansinių sandorių mokesčio ir dėl taupymo pajamų apmokestinimo. Svarbu atkurti investuotojų pasitikėjimą Lietuvos bankų sektoriumi ir užtikrinti realiosios ekonomikos kreditavimą, visų pirma, stiprinant bankų kapitalo pozicijas ir prireikus imtis priemonių  įmonių  galimybėms gauti finansavimą. Privalome pakeisti dabartinę sistemą, susijusią su valstybinių įmonių vadovų atlyginimais, kurie naudojasi valstybės parama. Reikia užtikrinti veiksmingą veiklos koordinavimą, kad būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir pažanga, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su finansų rinkos reforma, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Privalome įgyvendinti veiksmų planą maisto kainų kintamumo ir žemės ūkio klausimais, didinti skaidrumą prekių rinkose, daugiausia dėmesio skirti infrastruktūrai ir ekologiškai tvariam ekonomikos augimui. Skatinti ekologiškai tvarų ekonomikos augimą ir vystymąsi, panaudoti kovos su klimato kaita finansavimo šaltinius.  Spręsti su globalizacija susijusius socialinius, jaunimo nedarbo klausimus.  Reikia spartinti visuotinį perėjimą prie ekologiškos ekonomikos, taip skatinant anglies dioksido kiekio mažinimą. Privalome pradėti svarbias politines reformas, skirtas tam, kad būtų kuriama ir stiprinama demokratija ir teisinė valstybė, kurioje būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms. Teikti didesnę paramą kaimyninėms valstybėms, kurios daro pažangą vykdydamos demokratinę reformą, o priespaudos ar rimtų žmogaus teisių pažeidimų atvejais nutraukti parama vyriausybėms. Būtina daryti pažangą dėl laisvosios prekybos susitarimų, pagal kuriuos šalių partnerių ekonomika bus laipsniškai įtraukta į ES bendrąją rinką ir būtų suteikta daugiau patekimo į rinką galimybių. Privalome išnagrinėti skolos mažinimo, kaip pokyčių ženklo, galimybes. Reikia išplėsti dialogą su kaimyninėmis valstybėmis, migracijos ir saugumo klausimais, kad būtų skatinami verslo sektoriaus subjektų bei žmonių asmeniniai tarpusavio ryšiai  savitarpio supratimas.