Pastaruoju metu visiems aktualiausias klausimas, kas bus su litais? Situacija sudėtinga ir galimi keli scenarijai.
Pastarosiomis dienomis pastebima tendencija, kad euro kursas sparčiai krinta dolerio, svarų sterlingų bei kitų valiutų, nesusijusių su euru, atžvilgiu, o  lito vertė kinta kartu su euro. Taip yra todėl, kad euras ir litas yra tvirtai surišti pagal Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymą, kurį gali pakeisti tik Seimas.
Mano giliu įsitikinimu, euro klestėjimo laikas baigiasi. Visų pirma, 2011 m. gruodžio 11 d. Europos vadovų susitikime Didžiosios Britanijos Premjero Davido Camerono atsisakymas apmokestinti banko transakcijas, o, kitaip tariant, pritarti euro gelbėjimo planui, reiškia, kad viena stipriausių Europos ekonomikų jau pasuoja.
Į tai akimirksniu sureagavo rinkos ir euro kursas patraukė žemyn. Todėl viena iš galimybių apsaugoti litą, būtų  keisti Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymą ir pririšti litą prie valiutų krepšelio. Tokiu atveju litas būtų apsaugotas nuo euro grėsmės. Bet yra ir ekonominė grėsmė. Atpigus eurui, Lietuvos eksportui iškiltų grėsmė, nes produkcija bei paslaugos taptų nebekonkurencingos Europos rinkoje. Tačiau tokia situacija ilgai negalėtų tęstis, nes pinigų nuvertėjimas sukeltų vartojimo vajų, neatmetama ir hiperinfliacijos tikimybė. Tokia valiuta kaip euras neturi gilių tradicijų ir istorijos, o pasitikėjimas yra labai svarbus. Tai įgyjama tik per ilgą laiką, o kalbos apie nacionalinių valiutų ilgesį, tokių kaip deuchmarke, guldenas ar lyra, negerina euro situacijos. Nekelia pasitikėjimo ir PIGS (Portugal, Ireland, Greece, Spain) valstybių ekonominė situacija, ir Italijos ekonomika su 1,3 trilijardo eurų biudžetu grėsminga.
Suprantu, kad labai rizikuoju savo pareiškimu, tačiau jaučiu pareigą įspėti Lietuvos žmones, kurie pasitikėdami savo valstybe ir jos valiuta turi sukaupę lėšų ateičiai, ir  būtų neteisinga, kaip žmogui iš arti matančiam kintančią Europos ekonominę situaciją, aklai tylėti ir apgailestaujant konstatuoti faktus.