“Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos miškų urėdijos skiriasi savo dydžiu ir iškertamo miško kiekiu, būtų tikslinga nustatyti progresinius privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą medieną. Tokiu būdu privalomojo atskaitymo procentas didėtų augant iškertamo miško kiekiui. Logiška – daugiau medžių iškertančios urėdijos mokėtų daugiau, o mažesnės urėdijos – mažiau”, – siekdamas, kad dėl Vyriausybės sprendimų nenukentėtų mažosios šalies urėdijos, siūlė Seimo narys Andrius Šedžius.

Parlamentaro siūlymą palaikė ne maža dalis kolegų, kuriems rūpi vienas iš svarbiausių Lietuvos išteklių – miškų išsaugojimas. Įstatymo pakeitimo svarstymuose A. Šedžius priminė, kad ne visos urėdijos “gyvena” iš medžių kirtimo. Kitos augina medelynus, verčiasi kitokia su miškų ūkiu susijusia veikla ir negauna tiek pajamų, kiek didžiosios urėdijos, todėl vienodas mokestis visiems būtų neteisingas.

Vis dėl to, lapkričio 25-ąją Seimas priėmė Vyriausybės paruoštą Miškų įstatymo pakeitimo pataisą, kuria ir buvo siūloma miškų urėdijoms nustatyti dvigubai didesnius privalomuosius atskaitymus (10 procentų) iš pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką. Iki šiol urėdijos mokėjo 5 procentus.

Seimo narys Andrius Šedžius piktinasi tokiu sprendimu ir sako, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo visoms urėdijoms padvigubintas tarifas – Vyriausybės tingėjimas.

“Baisiausia, kad Ministras Pirmininkas kalba apie tai, jog surinks daugiau pinigų į biudžetą, bet iš tiesų tingi dirbti. Esu kaltinamas, kad neparuošiau tvarkos, kaip diferencijuotas mokestis turi būti skaičiuojamas, tačiau ne Seimo nario darbas ruošti tvarkas – tai Ministrų kabineto darbas. Tai tik dar kartą įrodo, kad Ministras Pirmininkas ir jo visa komanda tingi dirbti. Gėda!” – piktinosi A. Šedžius.