536 litai.  Tiek kiekvieną šiaulietį Šiaulių miesto savivaldybės vadovai praskolino bankams. Neišskiriant nė vieno – didelis jis ar mažas, turtingas ar vargšas, dirbantis ar bedarbis. Už tai turime dėkoti brangiosios, tiksliau, prabangiosios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams. 

Per daug “nesismulkindama” Šiaulių miesto savivaldybė iki 2010-ųjų spalio 1-osios sugebėjo prasiskolinti tiek, kad negrąžintos skolos vien tik bankams sudaro beveik 67,7 milijono litų. Skaičiuojant, kokia skolos bankams dalis tenka vienam šiauliečiui, išeitų, kad kiekvienas iš mūsų esame skolingi daugiau kaip po pusę tūkstančio litų. O kur dar augančios skolos Savivaldybės įmonėms, Savivaldybei paslaugas tiekiančioms bendrovėms, kitiems kreditoriams?

Prisiminkime, kam Šiaulių miesto savivaldybė daugiausiai skolinosi. Pramoniniam parkui, kuris merdėja nesulaukdamas investuotojų ir kurio reklaminėms kampanijoms vėl planuojama išleisti šimtus tūkstančių litų. Mirštančio bulvaro, kurio nebelanko nei vietiniai gyventojai, nei turistai ir iš kurio “bėga” čia veikusios įmonės. Korupcijos skandalais apaugusių planuojamų miesto kapinių Dausiškėse žemės išpirkimui, nors šį klausimą buvo galima išspręsti žymiai pigiau ir greičiau. Skolinosi ir tam, kad grąžintų senas skolas, biudžetininkams sumokėtų atlyginimus. 

Bankrotas. Apie tai, matydamas tokias skolas, tikriausiai pagalvotų ne vienas verslininkas ar tiesiog ūkiškas žmogus. Tik gaila, kad Savivaldybė bankrutuoti negali, ją gelbėja mokesčių mokėtojai prispausti mokestinės naštos. Šiauliuose, akivaizdu, nėra šeimininko – tvirtos rankos, valios ir įžvalgos turinčio vadovo. Pinigų visada yra, tik jų ne visiems užtenka. Ne tik pirmakursiams ekonomistams, bet ir pradinukams mokytojai atskleidžia pagrindinį ekonomikos principą – ribotų išteklių tinkamą panaudojimą tenkinant neribotus poreikius. Tačiau akivaizdu, kad dabartinei Šiaulių miesto valdžiai elementarūs ūkiškumo dėsniai visai svetimi ir nesuprantami.

Maža to, apie prasiskolinimą Savivaldybės atstovai kalba kaip apie natūralų, savaime suprantamą dalyką. Esą skola siekia “tik” pusę Savivaldybės biudžeto, o skolos limitas – 70 procentų biudžeto. Todėl jau kitąmet suplanuota pasiskolinti likusią skolos “limito” dalį – apie 20 milijonų litų. Tiesa, Savivaldybės vadovai džiaugiasi, kad į miesto biudžetą surenkama vis daugiau viršplaninių pajamų, biudžetas viršijamas, todėl kyla natūralus klausimas – į kieno kišenę jos “nusėda”, jei einamiesiems darbams ir net atlyginimams tenka skolintis?

Skola – ne žaizda, neužgis. Maža to, dar ir palūkanas bankams riekės susimokėti. Už tai šiauliečiai turi “dėkoti” ne kam kitam, o miesto vadovui – merui. Dėl jo neūkiškumo esame skandinami skolose ir verčiami gyventi mieste, kuriame negrėbiami lapai, netvarkomi kiemai, nevalomos gatvės, o naktimis apšviečiamos tik centrinės gatvės. Savo saugumu ir net gyvybėmis “taupome”, tačiau “sutaupėme” tiek, kad kasmet esame klampinami į vis didesnes skolas.