J.Vilemas: naujų atominių elektrinių savikaina yra labai aukšta

www.DELFI.lt
2010 rugpjūčio mėn. 26 d.

Naujų elektros gamintojų, taip pat ir atominių elektrinių, energijos savikaina yra labai aukšta, todėl be valstybės paramos pigios elektros jos negali gaminti, sako Lietuvos energetikos instituto vadovas akademikas Jurgis Vilemas.
Jo teigimu, naujausiame sandoryje Turkija įsipareigojo atominę elektrinę pastatysiančiai Rusijos bendrovei penkiolika metų garantuoti 13 euro centų (apie 0,45 Lt) už kWh elektros supirkimo tarifą. Vilniuje vykstančioje energetikos konferencijoje dalyvavęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kol kas nesiima spręsti, už kiek elektrą Lietuvai pardavinėtų planuojama statyti naujoji atominė elektrinė.
J. Vilemo duomenimis, šiuo metu maždaug 80 proc. Europoje eksploatuojamų elektrinių jau yra atsipirkusios, todėl naujiems gamintojams yra sunku ateiti į rinką ir konkuruoti su jais.
„Mes esame įpratę prie tų laikų, kai elektra gaminta senosiose elektrinėse, taip pat ir Ignalinos atominėje elektrinėje, kurioje energijos savikaina dėl istorinių priežasčių buvo tik eksploatacinės išlaidos ir pirminės energijos kaina. (…) Ne tik pas mus, bet ir visur yra labai sunku įeiti į rinką su nauju generavimo šaltiniu. Juk jeigu pastatai naują (elektrinę – DELFI), reikia įskaičiuoti kapitalinę investiciją, jos atsipirkimą, savikaina išeina gerokai aukštesnė. Išeina taip, kad realiomis sąlygomis šiuo metu beveik visiems energijos šaltiniams, išskyrus kombinuoto ciklo elektrines, jei turi nebrangias dujas, neįmanoma konkuruoti rinkoje be vienokios ar kitokios paramos: privalomo supirkimo ar subsidijos iš valstybės“, – sakė jis.
Mokslininko teigimu, tai lemia ir tai, kad šiuo metu Europoje beveik nestatoma naujų atominių elektrinių.
„Kodėl Europoje šiuo metu beveik nestatoma atominių elektrinių? Labiausiai dėl tos priežasties, kad naujų atominių elektrinių savikaina yra labai aukšta, kadangi investicijos labai didelės, turi praeiti labai ilgas atsipirkimo laikas. Tada sunkoka surasti tokį investuotoją. Todėl tas procesas Lietuvoje irgi užsitęsęs, taip yra visur“, – sakė J. Vilemas.
Jo teigimu, dabartinė užduotis yra rasti balansą tarp investuotojų, valstybės paramos, esamos įrangos panaudojimo, kad maksimaliai atpigtų naujosios jėgainės gaminamos elektros savikaina.
Neseniai Turkija ir Rusija pasirašė kontraktą, pagal kurį Rusijos bendrovė Turkijoje stato dviejų blokų atominę elektrinę. Anot akademiko, kontrakte numatyta sąlyga, kad Turkija 15 metų garantuos 13 euro centų (apie 0,45 Lt) už kilovatvalandę elektros supirkimo tarifą.
A. Sekmoko teigimu, jeigu investuotojai sutiktų, kad atsipirkimas truktų visą jėgainės gyvavimo laikotarpį, tuomet galima būtų užtikrinti „pakankamai neaukštą tarifą“, tačiau esą dažnai investuotojai nori greitesnio atsipirkimo.
„Iš tikrųjų, realiame gyvenime mes kalbame apie du laikotarpius, vienas yra, kai investuotojai siekia atgauti investiciją ir tas laikotarpis gali būti nustatytas vienoks arba kitoks, antras laikotarpis yra, kai lieka tik eksploatavimo sąnaudos, kurių palyginti yra nedaug“, – apie jėgainės gyvavimą ir kainų skirtumus kalbėjo ministras.
Pavyzdžiu jis pateikė JAV, kur po investicijos atsipirkimo atominės elektrinės veiklos sąnaudos sudaro iki 2 euro centų (apie 7 lietuviškus centrus) už kilovatvalandę.
Jo teigimu, pagal Europos Sąjungos teisės aktus elektros garantuojamas supirkimas tam tikru tarifu galimas tik ribotą laiką – ilgiausias laikotarpis yra 15 metų.
Anot A. Sekmoko, galimi naujos jėgainės elektros supirkimo tarifai turėtų paaiškėti pasirinkus strateginį investuotoją.
„Kol kas apie tai kalbėti dar yra tikrai anksti, ta tema bus jau pasirinkus strateginį investuotoją, žinoma, vienas iš svarbių kriterijų bus bendra pasiūlymo ekonominė pusė“, – sakė jis.
Rugsėjį esą ketinama galimų investuotojų prašyti įpareigojančių pasiūlymų, o metų pabaigoje tikimasi turėti strateginį investuotoją.
DELFI primena, kad Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis pasikvietusi privatų investuotoją tikisi 2018 m. turėti naują atominę elektrinę. Kol kas neatskleidžiama, kokios tarptautinės bendrovės susidomėjo tokia galimybe.
Rugpjūčio 25-28 d. Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Energetikos ekonomika, politika ir tiekimo saugumas: išgyvenimas globalios krizės sąlygomis“ dalyvauja daugiau nei 300 ekspertų iš viso pasaulio. Jos metu ketinama aptarti energetikos sektoriaus aktualijas, susijusias su pastarųjų metų dramatiškais pokyčiais energetikoje ir ekonomikoje.

Estijos vyriausybė ruošiasi svarstyti atominės energetikos įstatymą

 Talinas, rugpjūčio 26 d. (BNS). Estijos ekonomikos ministerijos rengiamas atominės energetikos įstatymo projektas artimiausiais mėnesiais bus pateiktas ministrų kabinetui svarstyti, pranešė ekonomikos ministras Juhanas Partsas.
 Ministro žodžiais, sudėtingiausia tinkamai paruošti įstatymo nuostatas dėl planavimo logikos, technologijų lygio, branduolinių atliekų ilgalaikio saugojimo, finansinių perspektyvų ir investicijų politikos.
 ”Visa tai apsvarsčius vyriausybei, galima bus projektą užbaigti”, – sakė ministras.
 Atominės energetikos įstatymas reglamentuos branduolinės jėgainės statybos planavimą ir terminus, reikalavimus elektrinei.

A.Merkel pritaria atominių elektrinių eksploatavimo terminų pratęsimui

www.DELFI.lt
2010 rugpjūčio mėn. 30 d.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sutinka pratęsti atominių elektrinių eksploatavimo terminą praneša dw-world.de. Didžiausias prioritetas kanclerei vis dar išlieka saugumas, o energetikos koncernai per tą laiką turi pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisakė už atominių elektrinių eksploatavimo termino pratęsimą 10–15 metų. „10–15 metų – tai pateisinama“, – pasakė Vokietijos vyriausybės vadovė sekmadienį, rugpjūčio 29 d. visuomeninio transliuotojo ARD eteryje.
Prieš tai buvo atlikta Vokietijos atominių elektrinių patikimumo ekspertizė, kuri parodė, kad tik tuo atveju, jei atominė energetika bus išsaugota šiam laikotarpiui, pavyks užtikrinti nenutrūkstamą ūkio ir gyventojų aprūpinimą elektros energija, užkirsti kelią staigiam jos pabrangimui ir išspręsti klausimus dėl į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio kiekio. Per šį laikotarpį galima pasiekti ir būtino alternatyvios elektros energetikos augimo.
DPA agentūros duomenimis, energetikos koncernai palankiai vertina eksploatavimo terminų pratęsimą.

Svarbiausias tikslas – saugumas
A. Merkel teigimu, jos kaip vyriausybės vadovės pareiga yra užtikrinti, kad AE saugumas taptų didžiausių prioritetu. Ji taip pat nurodė, kad būtina rasti teisinį sprendimą, kaip pratęsti AE eksploatavimo terminus be Bundersrato (Aukštųjų parlamento rūmų), kuriame valdančioji koalicija neturi balsų daugumos, patvirtinimo.
A. Merkel priminė, kad energetikos koncernai dabar privalės mokėti mokestį už branduolinį kurą. Be to, pareiškė kanclerė, jie turės prisidėti prie alternatyvios energetikos plėtros. Indėlio forma ir mastai bus nustatyti vėliau, nurodė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Prancūzijos prezidentas palankiai vertina Irano branduolinės jėgainės paleidimą
 Paryžius, rugpjūčio 26 d. (RIA Novosti-ELTA). Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) palankiai įvertino Irano pirmosios branduolinės jėgainės paleidimą.
 Jis pareiškė, kad Prancūzija remia Irano siekį plėtoti branduolinę pramonę taikiems tikslams, tačiau tik tuo atveju, jei šalis paklus tarptautinėms normoms.
 ”Prancūzija palankiai vertina Bušyro branduolinės jėgainės paleidimą, kai kurą elektrinei tiekia Rusija”, – teigė N. Sarkozi.
 Teheranas tvirtina vykdąs taikią branduolinę programą, nors Vakarai įtaria, kad šalies atominė programa vykdoma kariniams tikslams – masinio naikinimo ginklo gamybai. 

IAE katilinę valdys „Visagino energija“

2010-08-27 
Alfa.lt

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) katilinė perduota valstybės įmonei „Visagino energija“. Rugpjūčio 25 d. Vyriausybė pritarė tokiam Energetikos ministerijos teikimui.
Ši katilinė šildo ir IAE, ir Visagino miestą. Iki šiol nemažą dalį išlaidų IAE šildymui tekdavo padengti valstybės lėšomis, nes Europos Komisijai buvo sunku administruoti ir įvertinti išlaidas šilumos gamybai.
Nuo šiol, perdavus katilinę „Visagino energijai“, IAE šildymas bus apmokamas tik iš IAE eksploatacijos nutraukimui skirtų lėšų.
Šis Vyriausybės nutarimas padės sutaupyti valstybės lėšų ir atskirs nuo IAE šalutines veiklas, šiuo atveju – šildymą.

Egiptas pasirinko planuojamos atominės elektrinės statybvietę

2010-08-25
BNS

Egiptas trečiadienį paskelbė statysiantis planuojamą atominę elektrinę el-Daboje, Viduržemio jūros pakrantėje.
Prezidentas Hosnis Mubarakas nusprendė, kad reaktorius bus pastatytas el-Daboje, Viduržemio jūros pakrantėje į vakarus nuo Aleksandrijos uosto, pareiškė prezidento atstovas spaudai Suleimanas Awadas (Suleimanas Avadas), kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra MENA.
Pasak atstovo, susitikimas, kuriame priimtas sprendimas dėl statybvietės, „buvo ypač svarbus, jis žymi svarbų etapą siekiant įgyvendinti strateginę programą, pagal kurią bus užtikrintas energijos tiekimas ir atominės energijos naudojimas taikiais tikslais“.
Pasak energetikos ministerijos atstovo spaudai, vyriausybė tikisi, kad atominė elektrinė bus prijungta prie nacionalinio elektros energijos tinklo 2019 metais.
„Tikimės, ji pradės veikti 2019 metais“, – pareiškė Akthamas Abu el-Ela (Aktamas Abu el-Ela). „… Tai bus stabilus energijos šaltinis.“
Energetikos ministras Hassanas Younis (Hasanas Jounis) anksčiau sakė, kad pastatyti 1 tūkst. MW atominę elektrinę kainuos apie 4 mlrd. JAV dolerių (3,1 mlrd. eurų).
Egiptą šiuo klausimu jau konsultuoja keletas užsienio įmonės, įskaitant Prancūzijos atominių reaktorių gamintoją „Areva“ ir JAV milžinę „Westinghouse Electric“.