Pastarųjų savaičių įvykiai Lietuvos politinėje ir ekonominėje padangėje nenustoja stebinti tiek visuomenės, tiek mūsų pačių – politikų. Lietuvos vežėjai eilėse kankinosi porą savaičių, žiniasklaida mirgėjo nuo kritikos valdžiai, o valdžia tebesidžiaugia atostogomis.
Milžiniškos eilės nusidriekusios prie Rusijos pasienio byloja ne apie ką kitą, kaip apie gerai apgalvotą Rusijos politinį ėjimą. Kankinosi lietuvaičiai, neturėdami kur miegoti, ką valgyti, laukdami, kol galų gale muitinėje bus leista kirsti sieną. Niekas dorai nesugebėjo paaiškinti, kas vyksta, ir kada tas košmaras baigsis. Praėjusią savaitę Rusijos muitinė sutiko panaikinti sugriežtintą kontrolę Lietuvos vežėjams mainais į 29 Lietuvos vežėjų įmonių veiklos apribojimą vežant krovinius į Rusiją. Dabar Latvijos ir Rusijos pasienį Lietuvos vežėjams kirsti jau paprasčiau, bet klausimų dėl minėtojo “juodojo” sąrašo dar kyla.
Kolegoms politikams turėtų kilti ir dar daugiau klausimų – ką vežėjų labui padarė užsienio reikalų ministras arba pats Premjeras Andrius Kubilius?
Kai konservatoriai priiminėjo tik jiems aiškius įstatymus, kai didino mokesčius, A. Kubilius kalbėjo daug. Ką gi, ne veltui liaudis sako – “oro pilims statyti leidimas nebūtinas”. O kai Lietuvos gyventojai susiduria su konkrečia problema, valdantieji sprunka į krūmus. Argi Vyriausybės vadovas, žinodamas, kas vyksta, neprivalėjo pats imtis priemonių, užuot kaitinęsis prieš saulutę? Pirmasis žingsnis, kurį galėjo padaryti aukštas šalies pareigūnas – pats vykti į Maskvą ir derėtis. Ministras Pirmininkas nesureagavo, nekovojo už savus – tai kaip mums gali padėti Rusija? Mano nuomone, dabartiniai valdantieji dar kartą pademonstravo visišką nesugebėjimą spręsti susidariusios problemos, kai žmonės tuo metu kankinosi be geriamojo vandens ir maisto. Lietuvos Ministras Pirmininkas, užuot grįžęs į darbą ir sušaukęs skubų pasitarimą, ilsėjosi.
Oro pilis per tą laiką statė ir šalies vadovė. Televizijos laidoje ji dėstė esą “Sodros” sistema supuvusi, bet nepasiūlė konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima šią sistemą atgaivinti. Ji pateisino Vyriausybės skolinimąsi už milžiniškas metines palūkanas. D.Grybauskaitė pareiškė, jog Prezidento kompetencijoje yra užsienio politikos klausimai, tai kaipgi vadovė sprendė vežėjų problemą, kuri susijusi su užsienio politika?
Situacija Rusijos pasienyje dabar gali būti traktuojama kaip akibrokštas Lietuvai, arba nedidelis pagrūmojimas nedidelei šalies ekonomikai. Tai tik įrodo, kad Lietuvos užsienio politikos klausimas yra apleistas. Prieš rinkimus D.Grybauskaitė žadėjo, kad imsis kitokios nei buvęs Prezidentas Valdas Adamkus užsienio politikos, kad prikels ją, kad palaikys pragmatiškus santykius su Rytais. Kol kas apie pragmatiškumą nėra ko kalbėti. Prezidentės darbui paruošta dirva. Tik noro turėk, kaip sako liaudis. Šalies vadovė jau turėjo puikią progą įrodyti, kad dirba. Gaila, kad prireikus – vežėjai buvo palikti likimo valiai. Kai kuriems jų ši pamoka bus itin skausminga. Greičiausiai jų laukia bankrotas. O kam tai rūpi? Gal Premjerui? “Kaip varną beprausi – jis vis viena bus juoda”.