Pernai nedarbas mažėjo visus metus ir sudarė 15,4 procento, arba 2,4 proc. punkto mažiau nei 2010 m., tačiau kas dešimtas iki 24 metų amžiaus asmuo tebebuvo bedarbis.
„Palyginti su 2010 m., mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 2,7 procento arba 54 litais ir sudarė 2042 litus. Beveik toks pats darbo užmokestis buvo ir 2008 m. Vidutinis mėnesinis neto (po mokesčių) darbo užmokestis sudarė 1592 litus ir palyginti su ankstesniais metais padidėjo 2,5 proc.“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė.
Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augo 3,3 proc. ir sudarė 1927 litus, valstybės sektoriuje padidėjo 2,5 procento ir sudarė 2238 litus.

„Faktas tas, kad tik 1875 darbuotojai Lietuvoje uždirba daugiau kaip 15 000 litų, o tai reiškia, kad pasakos apie staigų pragyvenimo lygio augimą, įvedus progresinius mokesčius, yra niekinės“ ,- atkreipia visuomenės dėmesį Seimo narys Andrius Šedžius. „Apmokestinant 30 proc. GPM tuos 1875 žmones, į šalies biudžetą per metus būtų surinkta apie 50 mln litų daugiau, tai gal ir būtų solidarumo reiškinys, tačiau bendrai ekonominei situacijai rimtos įtakos tai neturėtų”, – įsitikinęs A. Šedžius.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, nors realus darbo užmokestis nepadidėjo, darbo našumas 2011 m. ūgtelėjo beveik 6 procentais. Tam galėjo turėti įtakos žmonių noras išsaugoti darbo vietą, esant dideliam nedarbui, teigia V. Lapėnienė.

 Pasak Seimo nario A. Šedžiaus,  reikia spręsti esminį klausimą: kaip padidinti visų Lietuvos gyventojų pajamas? O pradėti reikėtų nuo minimalios mėnesinės algos didinimo arba, jeigu jos padidinti šiuo metu galimybių nėra, neapmokestinamas pajamų minimumas turėtų būti taikomas žmonėms gaunantiems iki 800 litų, – tvirtą savo nuomonę dėsto A. Šedžius. Seimo narys įsitikinęs, kad būtent tokiais veiksmais būtų galima realiai padėti Lietuvos žmonėms.