Parlamentarai nutarė, kad pirmalaikių Seimo rinkimų nebus. Seimo pirmininkė pasiūlė skubos tvarka balsuoti dėl tai numatančio Seimo nutarimo. Už tai, kad liepos 22-ąją būtų surengti pirmalaikiai rinkimai, pasisakėme tik 50 parlamentarų, o 49 Seimo nariai tokia idėja nesusižavėjo.
Pagal šalies Konstituciją, kad būtų surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, reikia ne mažiau kaip 85 Seimo narių pritarimo.
Birželio 3 dieną surengti pirmalaikius rinkimus siūlė Seimo narių mišrios grupės atstovai. Atsižvelgiant į Seimo teisininkų rekomendacijas, dėl terminų rinkimų projektą svarstęs pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė rinkimus rengti liepos 22-ąją.
Noriu priminti, kad pirmoji apie pirmalaikius rinkimus kovą užsiminė Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Mišrios Seimo narių grupės atstovams įregistravus įstatymo projektą, I. Degutienė apsigalvojo ir pareiškė, kad pirmalaikių rinkimų gali nebereikėti, jei koalicija išspręs nesutarimus.

Šalies Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių, t.y. ne mažiau 85 Seimo narių, balsų dauguma.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu spalio 14 dieną yra paskelbusi eilinių Seimo rinkimų datą. Konstitucija numato galimybę Seimui trijų penktadalių balsų dauguma skelbti pirmalaikius rinkimus.
„Mano manymu, kiekvienas dorai ir sąžiningai dirbantis Seimo narys turi gerbti savo rinkėjus ir jais pasitikėti. Matydamas problemų pūlinį Lietuvoje ir nesprendžiamas problemas, nebegalėjau ilgiau laukti, todėl buvau ir įstatymo projekto iniciatorius ir balsavau nuosekliai „už“ – po balsavimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų kalbėjo Seimo narys Andrius Šedžius.