BALTIJOS VALSTYBIŲ EKONOMIKA
1. Krizė Baltijos šalyse silpsta, bet laukia sunkus kelias – TVF
 Ekonominė krizė Baltijos šalyse, kurias pernai ištiko didžiausia recesija Europos Sąjungoje, jau silpsta ir regiono plėtros perspektyvos gerėja, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
 Kaip greitai augs ekonomika, priklausys nuo to, kaip sparčiai šioms šalims, kurias dar slegia skausmingos fiskalinės korekcijos poveikis, pavyks plėtoti savo eksporto sektorius ir didinti konkurencingumą, mano TVF vyresnysis reziduojantis atstovas Vidurio ir Rytų Europai Markas Allenas (Markas Alenas).
 Baltijos šalys labai skaudžiai nukentėjo nuo finansų krizės padarinių, o regione veikiantys Šiaurės šalių bankai, įskaitant “Swedbank” ir SEB, patyrė didelius nuostolius.
 ”Baltijos šalys atlaikė sunkiausią etapą … blogiau jau nebus. Augimo perspektyvos priklausys nuo to, kaip šioms šalims seksis taikyti labiau į eksportą orientuotą modelį”, – teigė M. Allenas Baltijos susijungimų bei įsigijimų ir privataus kapitalo forume. Anot jo, ateityje laukia daug sunkumų, nes namų ūkių padėtį slegia nedarbas ir finansiniai įsiskolinimai, problemų turi ir verslo sektorius. “Čia vyksta tolesnė fiskalinė korekcija ir truks bankų kapitalo”, – mano M. Allenas. Jo nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pasirūpinti, kad darbo užmokestis neaugtų sparčiau už produktyvumą, kad verslas nebūtų apkrautas pernelyg didele mokesčių našta, kad valstybės finansai būtų griežtai kontroliuojami ir kainos vietos rinkoje neaugtų sparčiau negu užsienyje. (“Reuters”-BNS, 2010-08-27).
2. Lietuvos ir Estijos ekonomikos atsigaus šiemet, pagreitį įgaus 2011-2012 metais – “Nordea” analitikai
 Lietuvos ir Estijos ekonomikos atsigaus jau šiemet, o šalių ūkio augimas pagreitį turėtų įgauti 2011-2012 metais, prognozuoja didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės “Nordea” analitikai.
 ”Šiais metais matysime palyginti silpną augimą, tačiau kitus kelerius metus matysime augimą su pagreičiu”, – pirmadienį sakė “Nordea Markets” analitikė Annika Lindbladt (Anika Lindblad), Vilniuje pristatydama atnaujintas “Nordea” prognozes Baltijos šalims.
 Anot jos, Lietuvai svarbiausiais klausimais išlieka “merdinčios” darbo rinkos atgaivinimas ir skolinimasis tarptautinėje rinkoje už priimtiną kainą. Pasak jos, stabili valstybės finansų padėtis yra būtina, norint išlaikyti “priimtinus” skolinimosi kaštus tarptautinėse rinkose. Vidutiniu laikotarpiu, anot “Nordea Markets” analitikės, “vienu pagrindinių iššūkių” bus ir nedarbo lygio sumažinimas.
 A.Lindbadt pastebėjo, jog visose Baltijos šalyse ekonomikas į viršų kelia “labai greitai augantis” eksportas, žymiai padidėję Lietuvos įmonių pardavimai augančioje Rusijos rinkoje.
 ”Tačiau vien eksportas negali garantuoti tvaraus augimo, mes vis tiek turime sulaukti vidaus vartojimo atsigavimo”, – tvirtino A.Lindbladt. Nors vartojimas išlieka susitraukęs, tačiau vartotojų lūkesčiai, pastebėjo analitikė, po truputį gerėja. Kitąmet atsigaunantis vartojimas, anot A.Lindbladt, turėtų paskatinti ekonomikos augimą.
 Naujausioje “Nordea” ekonomikos apžvalgoje “Economic Outlook” prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet augs 0,9 proc., 2011 metais – 3,2 proc., o 2012 metais – 4 procentais. Estijai prognozuojamas atitinkamai 1,8 proc., 4,2 proc. ir 4,5 proc. ekonomikos augimas.
 Latvijos ekonomika, “Nordea” analitikų vertinimu, šiemet dar turėtų susitraukti 1,8 proc., o 2011 ir 2012 metais Latvijai prognozuojamas atitinkamai 3 proc. ir 4,3 proc. BVP augimas.  (BNS, 2010-08-30).
3. Lietuvos BVP pirmąjį pusmetį sumažėjo 0,7 proc., antrąjį ketvirtį – išaugo 1,3 proc.
 Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 0,7 proc. ir to meto kainomis siekė 45,055 mlrd. litų.
 Antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009 metų balandžio-birželio mėnesiais, Lietuvos ekonomika padidėjo 1,3 proc., o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu – 6,9 proc. iki 24,527 mlrd. litų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.
 Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrąjį šių metų ketvirtį BVP, palyginti su 2009-ųjų antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc, o palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu – 3,2 procento. (BNS, 2010-08-27).
4. Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje – 18,3 proc.
 Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 18,3 proc., arba 1,3 karto didesnis nei pernai balandį-birželį, rodo išankstiniai Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.
  Per ketvirtį – balandį-birželį, palyginti su pirmuoju 2010 ketvirčiu, nedarbo lygis šalyje išaugo 0,2 procentinio punkto.
  Mieste nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 16,9 proc., kaime – 22 procentus. Jaunimo (15-24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šiemet balandį-birželį buvo 37,1 procento. Per ketvirtį jaunų žmonių nedarbo lygis padidėjo 1,2 procentinio punkto, per metus – 1,3 karto.
  Tyrimas rodo, kad antrąjį ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais. Per metus bedarbių skaičius išaugo 74,1 tūkst. (1,3 karto). Antrąjį ketvirtį 40,4 proc. visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, ieškantys darbo vienerius metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį siekė 120,2 tūkst. – 20,7 proc. (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrąjį 2009-ųjų ketvirtį.  (BNS, ELTA, 2010-08-24).
5. Estijos ekonomika šiemet augs 2 proc., – Finansų ministerija
 Estijos 2010-ųjų bendrasis vidaus produktas bus 2,0 proc. didesnis nei praėjusių metų, teigiama Finansų ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime.
  Ankstesnėje, pavasarį skelbtoje prognozėje prognozuotas ekonomikos augimas 1,0 procentu. Kitąmet prognozuojamas 3,6 proc. augimas.
  Atnaujintos infliacijos prognozės: 2,6 proc. šiemet ir 2,5 proc. ateinančiais metais.
  Šiais metais tikėtinas 17,5 proc. nedarbo lygis. (BNS, 2010-08-25).
6. Atlyginimai Estijoje toliau pamažu didės, – ekspertai
 Nuosaikus atlyginimų augimas Estijoje artimiausiais ketvirčiais tęsis, tvirtina Finansų ministerijos ir komercinio banko “Swedbank” ekspertai Anot “Swedbank” analitikės Maris Lauri, atlyginimų dinamikos kreivės pakrypimo aukštyn antrąjį šių metų ketvirtį buvo tikėtasi, nes užfiksuotas nedidelis ekonomikos augimas. “Darbo krūvis darbuotojams pasiekė piką, Viskam yra ribos – žmonės negali nuolat dirbti ties galimybių riba. Darbdaviai priversti kurti naujas darbo vietas, atlyginimai neišvengiamai didės”, – pabrėžė “Swedbank” analitikė.
 Finansų ministerijos vertinimais, vidutinio atlyginimo šalyje prieaugis antrąjį šių metų ketvirtį pranoko lūkesčius, jį nulėmė pirmiausia darbo užmokesčių didinimas į eksportą orientuotose įmonėse. Nuosaikų atlyginimų augimą skatina ekonomikos atsigavimas – didėjantys užsakymai ir gerėjantys lūkesčiai, pažymima ministerijos pranešime.
 Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas šalyje antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,2 procento. Vidutinio darbo užmokesčio Estijoje metinis prieaugis balandžio-birželio mėnesiais užfiksuotas po penkis metų ketvirčius trukusio nuosmukio laikotarpio. (BNS, 2010-08-30).
7. Latvijos finansinė padėtis – kiek geresnė nei tikėtasi, – premjeras
 Latvijos dabartinė finansinė padėtis – šiek tiek geresnė nei prognozuota, žiniasklaidos atstovams paaiškino premjeras Valdis Dombrovskis.
  Jis priminė, jog šių metų valstybės biudžeto įstatyme numatytas 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribinis deficitas. Sausį-liepą deficitas sudarė 2 proc. BVP. Mokesčių surinkta 2 proc. daugiau nei tikėtasi.  “Todėl galima teigti, kad Latvijos finansinė padėtis – kiek geresnė nei tikėtasi. Bet mums dar labai toli Mastrichto sutarties kriterijų vykdymo”, – sakė Latvijos vyriausybės vadovas.
  2010-ųjų Latvijos iždo pajamų planas, palyginti su 2009 metų iždu, sumažintas 4 proc., išlaidos apkarpytos 6,4 procento. (BNS, 2010-08-24).
8. Latvijos ekonomika kitąmet augs 4,5 proc., – ekonomikos ministras
 Latvijos bendrasis vidaus produktas kitąmet bus 4,5 proc. didesnis nei šių metų, pareiškė ekonomikos ministras Artis Kamparas.
 Jis pabrėžė, jog oficiali Ekonomikos ministerijos prognozė yra +3 proc., tačiau dabartinės tendencijos leidžia manyti, kad augimas bus didesnis.
 ”Esu pasirengęs prognozę padidinti iki 4,5-5 proc.”, – sakė A.Kamparas.
 Nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, ekonomikos metinis kritimas antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 3 proc. nuo 6 proc. pirmąjį ketvirtį. (BNS, 2010-08-27).
9. Latvijos eksportas per metus atpigo 8,3 proc., importas – perpus mažiau
 Latvijos eksportuojamų prekių kainos antrąjį šių metų ketvirtį buvo vidutiniškai 8,3 proc. mažesnės nei prieš metus, o importuojamų – sumažėjo vidutiniškai 4,2 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) Latvijos eksportas pabrango 4,2 proc., importas – 2,4 procento.
  2009-aisiais, palyginti su 2008 metais, Latvijos eksportuojamų prekių kainos krito 16,8 proc., importuojamų – 11 procentų. (BNS, 2010-08-26).
10. Latvijoje registruotas nedarbas siekia 15 proc.
 Latvijos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Latvijoje registruotas nedarbas siekia 15 proc., kas sudaro 170 tūkst. 668 bedarbių.
 Kaip naujienų agentūrai LETA teigė Valstybinės darbo inspekcijos direktorė Baiba Paševica, nedarbo lygis toliau palaipsniui krenta. Liepos pabaigoje jis siekė 15,3 proc. (173 tūkst. 301 registruotų bedarbių). B. Paševica taip pat paskelbė, kad yra užregistruotos 3 tūkst. 606 laisvos darbo vietos arba 47 bedarbiai vienai laisvai darbo vietai. Duomenys taip pat parodė, kad žemiausias nedarbo lygis vis dar yra Rygoje (11,1 proc.), po jos eina Ventspilis (11,2 proc.).
 2010 metų gegužės pabaigoje buvo užregistruotas 16,2 proc. nedarbo lygis.  (LETA-ELTA, 2010-08-24).
11. Bedarbio pašalpų Latvijoje liepą išmokėta šeštadaliu mažiau
 Liepą Latvijoje išmokėta beveik 6 mln. latų bedarbio pašalpų – šeštadaliu mažiau nei birželį, pranešė Valstybinė socialinio draudimo agentūra.
  Praėjusį mėnesį bedarbio pašalpas gavo 56,9 tūkst. žmonių – 9,7 proc. mažiau nei mėnesiu anksčiau, vidutiniškai po 104,75 lato (515 litų).
  Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 173,3 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių.
  Per visus šiuos metus Latvijoje planuojama išmokėti 130 mln. latų bedarbio pašalpų – 5 proc. mažiau nei pernai. (BNS, 2010-08-25).
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ EKONOMIKA
12. Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bus atliekamas dažniau – EK atstovas
 Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis galbūt bus atliekamas dažniau negu anksčiau, interviu “Bloomberg Television” pareiškė už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas (Olis Renas).
 Jo nuomone, tai būtina, siekiant paremti pasitikėjimą regiono bankų sistema. Pasak O. Rehno, Europos Sąjungos (ES) vadovybė tariasi, kaip dažnai reikėtų atlikti tokį testavimą.
 ”Kalbėsiu apie tai su finansų ministrais”, – pareiškė pareigūnas. “Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra labai naudinga priemonė, padedanti stiprinti pasitikėjimą sistemos skaidrumu ir analizės kokybiškumu.”
 Paskutinį kartą Europos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo atliktas liepos pabaigoje. Iš 91 tikrinto banko testavimo neatlaikė tik septyni. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-24).
13. Trichet ragina nedelsti mažinant valstybių skolas
 Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude’as Trichet (Žanas Klodas Trišė) įspėja, kad delsti mažinti valstybių ir įmonių skolas yra “labai pavojinga”.
 Tokios priemonės būtinas ne vien dėl to, kad recesijos laikotarpis jau baigėsi. Jos yra “svarbi patvaraus ir ilgalaikio pakilimo prielaida”, pareiškė jis per JAV vykusį tarptautinį mokslinį simpoziumą, kuriame taip pat dalyvavo JAV centrinio banko vadovas Benas Bernankė ir Japonijos centrinio banko vadovas Masakis Shirakawa (Masakis Širakava).
 J.C.Trichet ir vėl paragino kuo skubiau sugriežtinti pinigų politiką ir nesiimti naujų skatinamųjų ekonominių priemonių. Tuo tarpu JAV pinigų valdžia laikosi priešingos nuomonės.
 ECB vadovas pažymėjo, jog kai kurie ekspertai siūlo kol kas atidėti su finansų disbalansu susijusius klausimus ir išspręsti trumpalaikes problemas bei taip paremti ekonomikos augimą. “Manau, kad laikytis tokio požiūrio yra pavojinga”, – pareiškė J.C.Trichet ir priminė apie neigiamą krizės plėtros Japonijoje XX a. 10-ąjį dešimtmetį patirtį. (“Interfax”-BNS, 2010-08-30).
14. Bendras pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas rugpjūtį užkopė aukščiausiai nuo 2008 metų kovo
 Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), rugpjūtį užkopė iki 101,8 punkto – aukščiausiai nuo 2008 metų kovo mėnesio.
 Liepą, patikslintais duomenimis, šis rodiklis sudarė 101,1 punkto, o ne 101,3 punkto, kaip skelbta pirmiau.
 Analitikai spėjo, kad indeksas paskutinį vasaros mėnesį paūgės iki 101,6 punkto.
 Pasak ekspertų, pasitikėjimą sustiprino žinia, kad antrąjį ketvirtį euro zonos ūkis augo sparčiausiai per ketverius metus. Tačiau analitikai mano, kad ateinančiais mėnesiais pasitikėjimas gali nusilpti, nes pasaulio ūkio atsigavimas lėtėja, o Europos valstybių vyriausybės tebemažina išlaidas. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-30).
15. ES ekonomikai vėl gresia nuosmukis – Nobelio ekonomikos premijos laureatas
 Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms karpant išlaidas biudžeto deficitui sumažinti, bloko ekonomiką gali vėl ištikti nuosmukis, įspėja garsus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas (Džozefas Stiglicas).
 ”Karpyti labai pelningas investicijas vien tik tam, kad geriau atrodytų bendras kovos su deficitu vaizdas, yra kvaila”, – pareiškė jis.
 ”Euro zonos šalys yra sutelkusios dėmesį į dirbtinį 3 proc. [BVP] deficito rodiklį, kuris nėra realiai pagrįstas, ir dėl to joms gresia naujos recesijos pavojus”, – pridūrė ekonomistas. (K2K-BNS, 2010-08-24).
16. “Moody’s” grasina sumažinti reitingą visai ES
 Tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s Investors Service” skelbia, kad Europos ekonomikos augimo tempo lėtėjimas gali paskatinti agentūrą sumažinti visų Europos šalių skolinimosi reitingus, rašo JAV laikraštis “The Wall Street Journal”.
 Pagrindinė tokio sprendimo priežastis būtų mažėjančios kiekvienos Europos valstybės galimybės niveliuoti papildomas visos sistemos rizikas.
 Agentūros analitikai taip pat pažymi, kad fiskalinė ir ekonominė pertvarka, būtina norint stabilizuoti valstybių skolų padėtį, vyks skausmingai kiekvienoje Europos šalyje. Anot “Moody’s”, tarp rizikos veiksnių, kurie gali lemti Europos valstybių skolinimosi reitingų sumažinimą, įvardijamos paskolų-finansų sistemos problemos, būtinybė ateinančius kelis metus ir toliau vykdyti griežtą fiskalinę politiką, o taip pat ūkio augimo problemos.
 ”Moody’s” ketina akylai stebėti padėtį ir vertinti Europos šalių ekonominės plėtros tempus.  (ELTA, 2010-08-24).
17. Lenkijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo sparčiau, negu prognozuota
 Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, padidėjo 3,5 proc., nors analitikai spėjo, kad prieaugis sieks vidutiniškai 3,2 procento.
 Pirmąjį ketvirtį metinis Lenkijos ūkio prieaugis sudarė 3 procentus.
 Antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies BVP paūgėjo 1,2 proc., pranešė centrinė statistikos tarnyba (GUS). Vidaus paklausa balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc., statybos apimtys išaugo 3,5 proc., o investicijos šoktelėjo 12.9 procento.
 GUS paskelbtais išankstiniais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP metinis prieaugis, apskaičiuotas išlyginus pagal sezoną, sudarė 3,8 proc., o ketvirčio prieaugis šiais skaičiavimais sudarė 1,1 procento.
 Lenkija vienintelė iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių 2009 metais išvengė nuosmukio. (AFP-”Interfax”-BNS, 2010-08-30).
18. Danijos ūkio plėtra antrąjį ketvirtį pranoko lūkesčius
 Danijos ūkio plėtra antrąjį ketvirtį pranoko lūkesčius.
 Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) paūgėjo 1 proc., o metinis prieaugis balandžio- birželio mėnesiais sudarė 2,8 proc., pranešė šalies statistikos tarnyba.
 Pirmąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, Danijos ūkis smuktelėjo 0,2 procento. Analitikai prognozavo, kad šalies BVP ketvirčio prieaugis balandžio-birželio mėnesiais sieks 0,4 proc., o metinis prieaugis neviršys 1,7 procento. Balandžio-birželio mėnesiais Danijos ūkis augo ketvirtą ketvirtį iš eilės. (AFP-BNS, 2010-08-30).
19. Vokietijos vyriausybė priėmė įstatymo projektą apmokestinti bankus
 Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, reguliuojančiam Vokietijos bankų veiklą. Pagrindinis projekto tikslas yra užkirsti kelią 2008-2009 metų situacijai, kai valstybei teko bankams skirti milijardus eurų siekiant išgelbėti juos nuo bankroto, praneša “Tagesschau”.
 Bankų reorganizacijos įstatymas numato įvesti mokestį, kurį turės mokėti visi Vokietijos bankai. Gautos lėšos bus kaupiamos specialiame antikriziniame fonde, kurio išmokos būtinybės atveju bus skirtos ant bankroto slenksčio atsidūrusiems bankams.
 Kaip pažymi agentūra AFP, mokesčio dydis kiekvienu atveju bus nustatomas atskirai. Jis priklausys nuo banko dydžio, o taip pat ir nuo to, kokio rizikos lygio yra banko atliekamos finansinės operacijos. Bendras metinis mokesti į antikrizinį fondą, kai kuriais duomenimis, turės būti 1,2-1,3 mlrd. eurų.
 Be to, įstatymo projektas valstybei būtinybės atveju suteikia teisę skaidyti, į savo kontrolę paimti ir sanuoti banką. Banko sanavimas būtų finansuojamas iš antikrizinio fondo. (ELTA, AFP-BNS,  2010-08-26).
20. Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas pirmąjį pusmetį padidėjo du kartus
 Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2009 metais, padidėjo du kartus.
 Didžiausio Europos ūkio valdžios sektoriaus deficitas išaugo nuo 18,7 mlrd. eurų pirmąjį 2009 metų pusmetį iki 42,8 mlrd. eurų (54 mlrd. JAV dolerių), pranešė statistikos tarnyba “Destatis”.
 Pirmojo pusmečio deficitas pastoviosiomis kainomis atitiko 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). “Centrinės, žemių ir vietos valdžios biudžetuose, taip pat socialinės apsaugos fonduose dabar jau aiškiai matyti ekonomikos ir finansų krizės bei vyriausybės priemonių, kurių imtasi ekonomikai ir finansų rinkoms paremti, poveikis”, – pareiškė “Destatis”. Vokietija planuojama sumažinti biudžeto deficitą iki ne daugiau kaip 3 proc. BVP iki 2012 metų. (AFP-BNS, 2010-08-24).
21. “Standard & Poor’s” pablogino Airijos ilgalaikį kredito reitingą
  Tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s”, atsižvelgusi į numatomą išlaidų finansų sektoriui paremti padidėjimą, pablogino ilgalaikį Airijos kredito reitingą nuo “AA” iki “AA-”. Reitingas “AA-” Airijai yra žemiausias nuo 1995 metų.
  Reitingo prognozė neigiama, o tai reiškia, kad reitingas gali būti dar pablogintas, jeigu padidėtų su bankų sistemos parama susijusi biudžeto našta arba pasireikštų kitokie ekonomikai nepalankūs veiksniai.
  Trumpalaikis Airijos reitingas nepakeistas (“A1+”), o jo prognozė taip pat yra neigiama. Pasak “Standard & Poor’s” atstovų, “reitingo pabloginimas atspindi mūsų nuomonę, kad biudžeto išlaidų Airijos finansų sektoriui paremti augimas dar labiau sumažins fiskalinį vyriausybės lankstumą vidutinės trukmės laikotarpiu”.
  Agentūros vertinimais, Airijos išlaidos bankų sistemos rekapitalizacijai sieks 50 mlrd. eurų, o ne 35 mlrd. eurų, kaip manyta anksčiau. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-25).
22. Ispanijos BVP antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,2 proc. – galutiniai duomenys
 Ispanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, galutiniais skaičiavimais, paūgėjo 0,2 procento.
  Pirmąjį ketvirtį, kai Ispanija pagaliau įveikė recesiją, prieaugis siekė vos 0,1 procento.
  Balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, Ispanijos BVP, galutiniais duomenimis, smuktelėjo 0,1 proc., o ne 0,2 proc., kaip skelbta preliminariai.
  Ispanijos vyriausybės prognozėmis, šiemet šalies ūkis smuks 0,3 proc., o kitąmet tikimasi 1,3 proc. prieaugio. Kitų institucijų ir organizacijų prognozės yra pesimistiškesnės. Pavyzdžiui, Ispanijos centrinis bankas šiems metams pranašauja 0,4 proc. nuosmukį, o 2011 metams – 0,8 proc. prieaugį. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad kitąmet šalies ūkio prieaugis neviršys 0,6 procento. (AFP-BNS, 2010-08-26).
23. Graikijos ūkio nuosmukis mažesnis, negu prognozuota, teigia finansų ministras
  Recesija Graikijoje yra silpnesnė, negu prognozuota, ir nuosmukis šiemet bus mažesnis už oficialiai numatomus 4 proc., teigia šalies finansų ministras.
  Pasak Georgios Papaconstantinou (Georgijaus Papakonstantinu), “jau matyti šviesa tunelio gale”, nors problemų tebėra daug. Kartu ministras dar kartą pakartojo, kad vyriausybė nekelia klausimo dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo.
  Gegužę Graikija gavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) paramą, kuri padėjo šaliai išvengti faktinio bankroto. (AP-BNS, 2010-08-25).
24. Nedarbo lygis Švedijoje liepą smuko iki 8 proc.
 Nedarbo lygis Švedijoje, birželį siekęs 9,5 proc., liepą smuko iki 8 procentų.
  Statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, liepą darbo neturėjo apie 415 tūkst. žmonių. Pasak tarnybos, “bedarbių skaičius ir nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais turėjo tendenciją mažėti ir tai pasireiškė ir liepos mėnesį”.  Palyginti su 2009 metų liepos mėnesiui, nedarbo lygis iš esmės nepasikeitė. Naujausiomis vyriausybės prognozėmis, šiemet vidutinis nedarbo lygis sieks 8,5 proc., o kitąmet vidurkis sumažės iki 8 procentų.
  Nuo pasaulinės finansų krizės smarkiai nukentėjusi Švedijos ekonomika įveikė recesiją antrąjį 2009 metų ketvirtį ir šiuo metu laikoma viena stipriausių Europoje. (AFP-BNS, 2010-08-26).
KITOS NAUJIENOS
25. Japonijos centrinis bankas padidins kreditavimo programos biudžetą ūkiui paremti
 Japonijos centrinis nusprendė padidinti kreditavimo programos biudžetą ir taip paremti ekonomiką bei pristabdyti jenos kurso augimą.
 Kreditavimo programos biudžetas didinamas 10 trln. jenų – nuo 20 trln. (233 mlrd. JAV dolerių) iki 30 trln. jenų, o paskolų, kurios bus išduodamos iš papildomų lėšų, terminas pratęsiamas nuo trijų iki šešių mėnesių, teigiama banko pranešime.
 Ši kreditavimo programa pradėta taikyti pernai gruodį siekiant užkirsti kelią jenos kurso augimui. Ekspertų vertinimais, priemonės, kurių ėmėsi centrinis bankas, yra nepakankamos padėčiai rinkoje pakeisti. Dalis analitikų spėjo, kad bankas padidins obligacijų pirkimo programos biudžetą.
 Tiesioginių intervencijų valiutos rinkoje Japonija nerengė nuo 2004 metų. (“Bloomberg”-”Interfax”-BNS, 2010-08-30).
26. Rusijos ekonomika sausį-liepą augo 3,8 proc., liepą – 2,5 proc., – vyriausybė
  Per septynis šių metų mėnesius sukurtas Rusijos bendrasis vidaus produktas – 3,8 proc. didesnis nei prieš metus, pranešė Ekonominės plėtros ministerija, remdamasi išankstiniais vertinimais.
  Liepą ekonomikos metinis prieaugis preliminariai vertinamas tik 2,5 procento.
  Įvertinus sezoniškumo ir darbo dienų įtaką, per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) ekonomika susitraukė 0,3 procento. Pagrindinė nuosmukio priežastis – 0,8 proc. sumenkusi pramonės gamyba.
  Vyriausybės prognozėmis, 2010-aisiais ekonomika augs 4 procentais. (“Interfax”-BNS, 2010-08-25).