Nuo liepos pirmosios naikinant apskričių viršininkų administracijas, atleidžiamų darbuotojų išmokoms, kompensacijoms, perkeliamų pareigybių išlaikymui bei likvidacinėms komisijoms Finansų ministerija numato skirti 18,6 mln. litų.

Pagal administracijų pateiktus duomenis darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, išeitinėms išmokoms ir visiems darbuotojams kompensacijoms už nepanaudotas atostogas numatoma beveik 10 mln. litų. Neįsidarbinusiems valstybės tarnautojams išeitinėms išmokoms Vidaus reikalų ministerijai numatoma dar 3,5 mln. litų. Šie pinigai, kaip išeitinės kompensacijos, atiteks atleistiems apskričių viršininkų administracijų valstybės tarnautojams.

Iš apskričių viršininkų administracijų perkeliamoms pareigybėms 3 mėnesiams išlaikyti siūloma skirti 4,8 mln. litų. Daugiausia norima atseikėti Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – 2,8 mln. litų, Vidaus reikalų ministerijai – 477 tūkst., Švietimo ir mokslo ministerijai – 371 tūkst., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 255 tūkst., Aplinkos ministerijai – 191 tūkst., Ministro pirmininko tarnybai – 180 tūkst., Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai – 144 tūkst., Sveikatos apsaugos ministerijai – 85 tūkst., Kūno kultūros ir sporto departamentui – 74 tūkst., Ūkio ministerijai – 53 tūkst., Žemės ūkio ir Krašto apsaugos ministerijoms – po 42 tūkst., Kultūros ministerijai – 32 tūkst. litų.
Dar 390 tūkst. litų numatoma Vidaus reikalų ministerijai apskričių viršininkų administracijų likvidacinėms komisijoms išlaikyti 3 mėnesius – numatoma finansuoti 40 pareigybių.

Kaip buvo žadama, po reformos valstybės biudžetui turėjo atlikti apie 1 mlrd. litų valstybės lėšų.  Deja, kaip matome, visa reforma pareikalavo iš taip jau skylėto valstybės biudžeto milijoninių lėšų, o kur dar bedarbiais palikta  2500 žmonių armija, -  teigia Seimo narys Andrius Šedžius. Anot Seimo nario,  tokia situacija ir būsima prievolė atiduoti savivaldybių surinktas lėšas į centrinį regionų ar valstybės biudžetą reiškia visišką valdžios centralizaciją. Be to, savivaldybėms dings stimulas remti vietinį verslą – kaip potencialų savivaldybių biudžetų formuotoją.
Andrius Šedžius įžvelgia dar vieną niuansų , kad kils problemų su jau įgyvendintų ir dar būsimų ES paramos projektų privalomu tęstinumu. Planuojamos perduoti valstybinės funkcijos savivaldybėms, jei nebus skirta joms įgyvendinti lėšų (kas dabar jau yra lyg ir faktas), tiesiog užverš kilpą savivaldybių biudžetams.

Andrių Šedžių, kaip Seimo narį, neramina tai,  jog apskričių reformai įgyvendinti būtina  pakoreguoti 85 įstatymus, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių teisės aktų. Deja, šiuo metu dar neturime eilės teisės ir poįstatyminių aktų.

 Įžvelgdama galimą piktnaudžiavimą valstybine žeme, Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymų pataisas, kurios numatė, kad valstybinės žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms, o kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose. Prezidentės teigimu, visa valstybinė žemė turi likti valstybės rankose.  “Valstybė privalo ne atverti, o užkirsti kelią piktnaudžiavimams valstybine žeme, todėl negaliu pritarti įstatymui, kuriame užprogramuota dar viena galimybė neskaidriems sandoriams ir manipuliavimui valstybine žeme”, - piktinosi  D.Grybauskaitė.

„Galiu drąsiai teigti, kad apskričių reforma, kaip ir naktinė šios Vyriausybės mokesčių reforma,  patyrė visišką fiasko. Nesuprantu, kam griauti sukurtą ir veikiančią struktūrą? Pakeitimus reikia daryti racionaliai. Čia sutaupyti neįmanoma, o išlaidos akivaizdžiai didelės. Vietoj plataus užmojo reformos būtų užtekę peržiūrėti ir perskirstyti funkcijas. Visa Europa eina regionų stiprinimo keliu, o pas mus žengtas žingsnis atgal“, – teigia Andrius Šedžius.