Per pasaulį nuvilnijo žinia, esą Lietuva priėmė žmogaus teises pažeidžiantį įstatymą – nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo žiniasklaidos poveikio įstatymą. Šis Seimo daugumos žingsnis sudorojo  teigiamas mūsų šalies įvaizdžio užuomazgas. Siūlau išmokti atskirti informaciją nuo propagandos. Tik tuomet turėsime galimybę sukurti tobulus, jaunimui naudingus įstatymus.

Nors kadenciją baigdamas šalies vadovas Valdas Adamkus šį įstatymą vetavo, tačiau Seime atsirado gudruolių, kurie veto atmetė. Panašu, kad teisę žinoti Lietuvoje bandoma apriboti. Lietuvos įvaizdžio kontūrai pasauliui ryškėja, deja, nėra kuo džiaugtis. Pasaulį apskriejo šio įstatymo prieštaravimai, žmonės jau ima vadinti mus homofobais, o Prezidentei tenka atsakyti už kai kurių parlamentarų veiksmus. Jos vizitas į Švediją įrodė, kad įstatymas dar sukels mums rūpesčių. Dalia Grybauskaitė, buvo priversta pasirašyti Seimo priimtą įstatymą, nors jos nuomone, įstatymui gerokai trūksta tobulumo. Žadama sudaryti darbo grupę teisės akto pataisoms parengti. Tik ar tai padės pakeisti pasaulio nuomonę apie Lietuvą?

Dabar Premjeras postringauja, kad įstatymą reikia papildyti tik pataisa, kuria vaikų laidose būtų draudžiama agitacija už bet kokius lytinius santykius. Žinoma, propaguoti santykius vaikams nėra reikalo, bet paaugliai turi žinoti, kad vaikų gandrai nenešioja, antraip turėsime daug didesnių problemų, kai neturėdami informacijos, jie ims išbandyti rūpimus klausimus tiesiog už namo. Taip kalbu ne todėl, kad noriu išsakyti tik savo nuomonę. Tai sakau, nes pabandžiau išgirsti pačius paauglius. Šiam įstatymui prieštaravo ir Moksleivių parlamento nariai, ir Studentų atstovybių sąjunga. Deja, žmonių, kuriems skirtas šis įstatymas, niekas neklauso.
Šiandien įstatymas nieko gero neduoda nei patiems nepilnamečiams, nei žiniasklaidai, tik kelia sumaištį ir baimę, kaip reikės elgtis, kad nebūtų padaryta klaidų. Nesugebėta konkrečiai išaiškinti, kokią informaciją reikėtų laikyti agitacija, kokia dar ja nelaikoma. Nuo šiol neigiamą poveikį darančia informacija taps pasakos su kuriomis visi užaugome, mokančios skirti gėrį ir blogį, kurį įkūnija tokie herojai kaip raganos, burtininkai. Vaikams uždrausta suvokti, kas yra kančia, kas yra mirtis. Kokią kartą auginsime? Tokią, kuri nesupras pačių elementariausių tiesų? Nenuslėpsi to, kas natūralu.

Mano nuomone pirmiausia reikėtų išmokti atskirti, kas yra propaganda, o kas – informacija. Didžiausia problema ta, kad šie dalykai vis dar neskiriami. Aš pritariu 14 įstatymo punktui, kuriame kalbama apie lytinių santykių propagavimą. Iš tiesų negalima skatinti lytinių santykių, tačiau slėpti nuo paauglių homoseksualumo egzistavimą neturime teisės – nes jis pasaulyje egzistuoja. Turime išmokyti vaikus matyti ne tik tai, kas balta, bet ir juoda – kitaip pasaulyje jie nemokės gyventi, nebus tam pasiruošę. Deja, mūsų Parlamentas mano kitaip.

Daugelis garsiausių pasaulio informacijos tinklų garsiai kalba, kad Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, kuris grubiai pažeidžia žmogaus teises. Praėjusią savaitę Užsienio reikalų komitete diskutuota apie tai, jog reikėtų institucijos, kuri pasirūpintų Lietuvos įvaizdžio formavimu. Po Seime padaryto akibrokšto, mintis apie įvaizdžio formavimą tampa niekine. Tą įvaizdį jau suformavo kai kurių parlamentarų vieno mygtuko paspaudimas, nulėmęs įstatymo priėmimą. Mes neturime teisės šitaip klysti, nes esame Europos Sąjungos nariai, priklausome Jungtinei Tautų organizacijai. Tikiuosi, kad šalies vadovė skubiai imsis inicijuoti įstatymo pataisas.