Birželio 29 d. Vilniuje prasidėjo aštuonioliktoji metinė ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija. Rodos, turėtume kalbėti apie jos reikšmę ir svarbą ne tik Europai, bet ir Lietuvai, tačiau žiniasklaida daugiausia kalba apie tai, kiek sesijai išleista pinigų. Kalbama, kad organizacinėms išlaidoms ESBO PA sesijos metu bus išleista apie 12mln. Lt. Pamirštame, kad priklausome Europos Sąjungai, kad privalome ne tik iš jos imti, bet kažką ir duoti. Panašu, jog eiliniam lietuviui šios Asamblėjos veikla taip ir liks paslaptis, jei ir toliau bus kalbama tik apie tai, kokios vaišės ar renginiai laukia ESBO PA sesijos dalyvių. Norisi tikėti, kad geriau suvokę ESBO reikšmę lietuviai ims kalbėti apie lūkesčius.

Pagrindinis 320 narių turinčios Asamblėjos vaidmuo – sudaryti sąlygas tarpparlamentiniam dialogui, kuris svarbus, siekiant demokratijos. Ši organizacija yra labai aktyvi regioninė konfliktų prevencijos bei krizių valdymo priemonė. Kertinis ESBO tikslas – visų 56 valstybių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių saugumas. Prabėgus dvidešimtmečiui po Nepriklausomybės atgavimo tikriausiai suspėta pamiršti, kas yra baimė dėl šalies saugumo, dėl valstybės laisvės. Iš tolo stebėjome įvykius Gruzijoje. Tai – ne tas pats, kas bandymas imtis priemonių ir išsaugoti šalies vientisumą. Per televiziją stebime įvykius Afganistane. Tai – ne tas pats, kas jausti karo tvaiką iš arti.

ESBO PA rūpinasi, kad tokie dalykai nesikartotų Europos šalyse narėse. Noriu priminti, kad saugumas yra neatsiejamas nuo demokratijos, nuo pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms – dalykų, kurių mes siekiame. Saugumas susijęs ir su rinkos ekonomika, tai šiuo metu privalo būti itin aktualus klausimas. Tad ESBO PA, o kartu ir mūsų užduotis – užtikrinti valstybių suverenumą. Turime skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ne tik tarp Europos, bet ir Centrinės Azijos valstybių, didinti saugumą ir stabilumą šiame regione. ESBO sugebėjimas ieškoti dialogo turėtų tam parversti.

Sesijos pradžioje Lietuvai pavyko iškovoti, kad į darbotvarkę būtų įtraukti Baltijos regionui svarbūs klausimai. Tai – didelis laimėjimas. Nuolatinio komiteto posėdyje buvo sprendžiamas Lietuvai ir kitoms Baltijos regiono šalims svarbių rezoliucijų dėl Molotovo–Ribbentropo pakto ir energetinio saugumo, likimas. Nepaisant Rusijos kolegų pasipriešinimo, parėmus Italijos ir Gruzijos delegacijoms, pasiekėme ”pirmąją diplomatinę pergalę”. Nutarta įtraukti į sesijos darbotvarkę slovėno Roberto Battelli ir Vilijos Aleknaitės Abramikienės bendrą rezoliuciją „Dėl suskaldytos Europos suvienijimo“. Nuolatinio komiteto sprendimu, šią rezoliuciją svarstys Bendrasis demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komitetas. Bendrasis ekonomikos, mokslo, technologijų ir aplinkos komitetas pritarė Lietuvos delegacijos parengtai rezoliucijai dėl energetinio saugumo su posėdžio metu priimtomis pataisomis. Rezoliuciją nutarta papildyti dviem Jungtinių Amerikos Valstijų delegacijos pataisomis ir viena Rusijos delegacijos pateikta pataisa. Pripažįstant tarpusavio priklausomybę energetikos srityje, rezoliucijoje pabrėžiamas poreikis diversifikuoti energetinių išteklių tiekimo šaltinius, vystyti alternatyvius tiekimo kelius ir tuo būdu siekti interesų balanso tarp šalių tiekėjų ir šalių vartotojų. Asamblėjai priėmus šią rezoliuciją, ESBO šalys narės įsipareigos diegti skaidrumo, tarpusavio pasitikėjimo, abipusiškumo, nediskriminavimo ir laisvo priėjimo prie tranzito kelių principus, kurie įtvirtinti Energetikos Chartijoje. Lietuvai energetinių išteklių klausimas itin aktualus. Tad norisi tikėti, jog lietuviai pagaliau supras sesijos reikšmę, o iš to gimę lūkesčiai išsipildys.