Po paskutinio G 8 šalių finansų ministrų susitikimo, konstatuota, kad pasaulio ekonomikos pamažu atsigauna, tačiau paskutiniai analitikų pranešimai žada pasauliui naują ekonominį sprogimą, kurio epicentru gali tapti viena iš ES šalių.

Pasaulio ekonomistai spėja, kad vietoj išėjimo iš krizės ne už kalnų – dar vienas galingas ES rinkas ištiksiantis sukrėtimas, rašo žinomas analitikas, amerikiečių leidinio „Money Week“ vyriausiasis redaktorius Johnas Stepekas.
„Yra vis daugiau ženklų, kad kito didelio ekonominio sprogimo epicentru gali tapti Europa. O tiksliau – viena iš ES narių“, – rašo J. Stepekas. Jis priduria: kaip bebūtų keista, tuo epicentru greičiausiai netaps Latvija.
„Galima Latvijos lato devalvacija, aišku, turės daugybę nemalonių pasekmių ES, tačiau Latvija – toli gražu ne vienintelė Europos problema. Šiandien ypatingą dėmesį reikia skirti Airijos ir Ispanijos ekonomikoms, kurios gali bet kurią akimirką sugriūti“, – prognozuoja ekspertas.
Jo žodžiais, toje pačioje Airijoje gegužės defliacija viršijo 4,7 proc., o reitingų agentūra „Moody‘s“, atsižvelgdama į daugybę negrąžintų kreditų, sumažino dvidešimt penkių Ispanijos bankų reitingus.  „Moody‘s“ pažymėjo: jeigu šių bankų vadovybė arba šalies vyriausybė nesiims priemonių, kad jie būtų kuo skubiau kapitalizuoti, juos gali ištikti griūtis.
„Problema ta, kad ES bankinė sistema, spręsdama bankų kapitalizacijos klausimus ir skaičiuodama nuostolius, atsiliko nuo realybės kur kas labiau nei Didžioji Britanija ar JAV. Vadinasi, ekonominių sukrėtimų erdvė euro zonoje ir ES šiandien kur kas didesnė nei kada nors iki šiol“, – baigia J. Stepeka.
Įvertinant nūdienos situaciją ir Lietuvos bankų padėtį, kuri verčia rimtai pažiūrėti į finansines ketvirtines ataskaitas, neatspindinčias realios padėties. Lietuvos bankai, kurių dauguma yra tik skandinaviškų bankų dukterinės įmonės, stengiasi pateikti kuo gražesnius rezultatus, kad nesukeltų nerimo tiek indėlininkams, tiek savininkams. Tačiau atsiminus seną gerą lietuvių liaudies patarlę, “kiek melo siūlą nevyniok, vis tiek galą rasi”, jau dabar aišku, kad nebe už kalnų ta diena, kai Lietuvos, o ir Europos bankinį sektorių ištiks rimti išbandymai.
Kaip bankai pasiruošę išbandymams, mes pamatysime, tačiau daug svarbiau, kaip mes pasiruošime ir, kaip išgyvensime artėjantį sunkmetį. Mes turime pasiruošti tikram sunkmečiui, kuris mūsų laukia šia žiemą, nes patys sunkiausi Lietuvai bus 1010 metų sausio ir vasario mėnesiai. Taigi remiantis senolių patirtimi, ruoškimės žiemai jau dabar, kol vasara, ir turime realias galimybes pasitaupyti sunkmečiui.