Seimą pasiekė Darbo kodekso pakeitimai, kuriais valdantieji siekia liberalizuoti darbo santykius. Panašu, kad socialinis dialogas vėl neįvyko. Profesinės sąjungos vėl liko neišgirstos. Aišku viena – darbo santykių liberalizavimas duos naudos tik į vienus vartus – jomis pasinaudos darbdaviai.

Ar valdantiesiems dar nepakanka darbo biržos rodiklių? Šių metų birželio 12 dieną darbo ieškojo 194,9 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą, tądien Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo tik apie 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Liberalizuojant darbo santykius bedarbių skaičius tik padidėtų.
Nors Vyriausybė nuo praėjusių metų kalba turinti “antikrizinį planą”, tačiau šiandien matome tik krizės rezultatus. Profesinės sąjungos vis dar tikisi, kad bet koks pokytis pirmiausia bus svarstomas Trišalėje Taryboje, deja, ji nuolat apeinama, įstatymų projektai teikiami Seimui, tokiu būdu mintys apie socialinio dialogo galimybę išnyksta kaip dūmas.
Padaugėjus įmonių bankroto atvejų, padaugėjo ir įsipareigojimų vengiančių darbdavių. Kaip liaudis sako, “ant ledo” paliktas darbuotojas darbdavio nebesuranda, o Darbo inspekcija neprisiima atsakomybės. Tokioje situacijoje dar drįstama kalbėti apie darbo santykių liberalizavimą, dėl kurio darbdaviai įgis dar daugiau teisių, o eilinis žmogus – darbuotojas – liks be nieko. Siūloma liberalizuoti atleidimo darbdavio iniciatyva pagrindus, siūloma apie darbo užmokesčio pakeitimus pranešti darbuotojui ne likus mėnesiui iki pakeitimų, kaip yra dabar, bet likus dviems savaitėms.
O kreipiantis į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio – darbo netekęs žmogus, turėtų pats sumokėti žyminį mokestį. Iš ko jam jį sumokėti? Galiausiai, kyla klausimas ar verta, jei nežinai, kaip baigsis teismas. Tai tampa kova su vėjo malūnais.
Peršasi viena išvada – Darbo kodekso pataisomis siekiama panaikinti visus tuos didelius pasiekimus, kurių dirbantieji siekia daugelyje šalių ir, kuriuos stengėsi pasiekti ir pasiekė socialdemokratai.  Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirbantys specialistai sako, kad Darbo kodekso pataisos paskatintų verslą, tačiau pamirštama, kad verslo skatinimui yra kitų – efektyvesnių priemonių, apie kurias ne kartą kalbėjo socialdemokratai. Deja, konservatoriškas užsispyrimas neleidžia to pripažinti, o baisiausia, kad ir elgiamasi atvirkščiai.
Verslą paskatinsime tik tuomet, kai imsimės priemonių išsaugoti darbo vietas. Kai valstybė sudarys galimybę investicijoms iš ES lėšų. Būtina sekti užsienio šalių pavyzdžiu. Jei verslininkas sukuria darbo vietų – gali būti atleistas nuo kai kurių mokesčių. Tokia praktika, įgyvendinta užsienio šalyse, duoda vaisių. Tik taip žmonės išlaikys darbo vietas, tokiu būdu gaus pajamų, tik tuomet valstybei bus mokami mokesčiai, o biudžetas pagaliau bus užlopytas.
Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo atlyginimo vokeliuose mokėjimo atvejų. To ir galėjome tikėtis, nes valdančiųjų priimtos mokesčių reformos smaugiami verslininkai nebemato kito būdo, kaip išvengti įmonių bankroto. Belieka tikėtis, kad valdantieji kada nors atsimerks ir, jei ne garsiai, tai bent patys sau pripažins klydę bei imsis iš esmės dirbti eiliniam lietuviui. To ir linkiu.